00:19 2019 Gegužės 21
Tiesioginis eteris
  • USD1.1167
  • RUB72.0519
    Kaimas, archyvinė nuotrauka

    Iki šiol besinaudojantys lauko tualetais gali sulaukti baudų

    © Sputnik/ Alexander Lipovets
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    55 0 0

    Lietuva privalo laikytis ES direktyvos, kuri reikalauja, kad 98 proc. gyventojų nuotekas tvarkytų centralizuotai

    VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Dalis Lietuvos gyventojų, vis dar besinaudojantys lauko tualetais, netrukus gali sulaukti baudų, praneša LRT.

    Gyventojams, kurie nepaisys gegužės pirmąją įsigaliojusių Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimų, grės sankcijos — įspėjimas arba bauda nuo 70 iki 100 eurų.

    Taip valdžia siekia skatinti žmones jungtis prie centralizuotos nuotekų sistemos bei išvengti Briuselio finansinių sankcijų.

    Lietuva privalo laikytis ES direktyvos, kuri reikalauja, kad 98 proc. gyventojų nuotekas tvarkytų centralizuotai. Toks reikalavimas galioja 2 tūkst. ir daugiau gyventojų turinčioms gyvenvietėms.

    Aplinkos ministerijos skaičiavimu, pavyzdžiui, Lazdijams, norint įvykdyti įsipareigojimus, prie bendros nuotekų sistemos reikia prijungti apie 500 gyventojų, Širvintoms — šimtą. Vietos valdžios atstovai skėsčioja rankomis ir teigia, kad gyventojų priversti negali.

    "Tai yra mano galvos skausmas, nes dėl to skauda galvą mano rajono gyventojams. Žinau situacijos grėsmę, tačiau manau, kad mes dar turime pakankamai laiko tam, jog situaciją spręstume ir žengtume žingsnius į priekį. O jei kalbame apie baudas, kurias skiria tik kaip kraštutinę priemonę, kai šalis nesitvarko, manau, kad to nereikės ir visos savivaldybės turime priimti sprendimus ir pradėti efektyviai veikti", — sako Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.

    "Tai sudėtinga situacija. Kaip žmones gali priversti? Negalime priversti, nes žmonės gyvena sunkiai ir kiekvienos išlaidos — sunkumai", — antrina Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė.

    Pasak Aplinkos ministerijos, mažesniems miestams sudėtinga pasiekti 98 proc. ribą. O štai Vilnius, Kaunas ir Klaipėda, nors ir padengė kone visą miestą nuotekų vamzdynais, vis tiek prie centrinės nuotekų sistemos neprisijungusių miestiečių čia yra kelios dešimtys tūkstančių.

    Aplinkos ministerija sako, kad yra numačiusi 60 milijonų eurų savivaldybėms nuotekų tiesimui įrengti.

    "Procesas yra toks, kad jei savivaldybės nesuskubs, (...) tai galiausiai reiks mokėti iš biudžeto. Bet galiausiai atsitiks taip, kad savivaldybėms nebus duota pinigų, nes jie realiai neįvykdė tų reikalavimų, kurie buvo kelti. Į nuotekų tinklų plėtrą buvo investuota daugiau nei milijardas eurų. Plėtra buvo tikrai ilga, apėmė kelis ES finansavimo laikotarpius, o tai rodo kai kurių savivaldybių atsipalaidavimą", — aiškina aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

    Šiuo metu sudėtingiausia situacija yra Pabradėje, Eišiškėse, Šeduvoje ir Kybartuose.

    Lietuva tikisi Europos Sąjungos reikalavimus įgyvendinti per artimiausius ketverius metus. To nepavykus padaryti, šaliai grės bauda, kurios dydį prognozuoti šiandien sunku.

    Svarbiausios temos