20:54 2019 Rugpjūčio 25
Tiesioginis eteris
  • USD1.1065
  • RUB72.9469
    Lėktuvas Ty- 154, archyvinė nuotrauka

    Mokslininkai išsiaiškino, kaip organizmas reaguoja į ilgus skrydžius

    © Depositphotos/ Martin Spurny
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    35 0 0

    Mokslininkai atskleidė, kas atsitinka kūnui skrydžio metu ir kaip skrydis veikia sveikatą

    VILNIUS, birželio 11 — Sputnik. Tatjana Pičugina. Neseniai mokslininkai apskaičiavo, kad keleivių, kurie sėdi šalia, rizika susirgti gripu padidėja aštuoniasdešimt procentų. Ilgas skrydis gali sukelti tromboflebito paūmėjimą. Baimintis aukštos spinduliuotės, priešingai, nereikėtų. Kas atsitinka kūnui skrydžio metu ir kaip jis veikia sveikatą — RIA Novosti medžiagoje.

    Ekonominės klasės sindromas

    Būnant dideliame aukštyje organizmas patenka į gana specifines sąlygas. Pirmiausia, sumažėja dalinis deguonies slėgis. Štai kodėl alpinistai kopdami į aukštus kalnus naudojasi deguonies kaukėmis. Hermetiško salono viduje esančioje kabinoje palaikomas slėgis atitinka esantį 1800–2400 metrų aukštyje virš jūros lygio. Tai yra pakenčiama, bet vis tiek žemesnis lygis nei daugumos žmonių, gyvenančių lygumose ir pakrantėse.

    Kai lėktuvas kyla, slėgis lėktuve mažėja, kūnas šiek tiek pradeda "virti". Mūsų kūno skysčiuose ištirpusios dujos formuoja burbulus ir sprogsta. Manoma, kad tai pasireiškia nedideliu ausų dilgčiojimu ar net vidurių pūtimu žarnyne. Lėktuvui nusileidžiant, priešingai, jaučiamas spaudimas galvos srityje ties sinusais, ausų būgneliais, juos gali skaudėti. Didžioji dauguma keleivių paprastai be jokių nesklandumų pakelia slėgių kaitą.

    Kita didelio aukščio problema taip pat nėra baisi — temperatūra yra žemesnė nei penkiasdešimt laipsnių šalčio. Lėktuve palaikoma vidutinė temperatūra. Drėgmė yra maža ― tik apie dvidešimt procentų. Dėl šios priežasties skrydžio metu dažnai pasireiškia sausos odos jausmas, nosies gleivinės dirginimas, kosulys, čiaudulys.
    Visa tai yra nereikšminga, palyginti su hipodinamija. Sėdėti vienoje vietoje siauroje kėdėje net trumpą laiką yra nepatogu, o jei skrydis trunka ilgiau nei tris valandas, tai yra net pavojinga.

    Sėdimojoje padėtyje arterijos ir kraujagyslės būna suspaustos, o kraujotaka sutrinka. Tai gali sukelti limfos užsistovėjimą ir dėl to gali nutirpti kojos net ir sveikam žmogui, nekalbant apie tuos, kurie kenčia nuo tokių sisteminių ligų, kaip širdies ir kraujagyslių sistemos, kepenų ir inkstų sutrikimai.

    Hipodinamija kelia grėsmę dėl tromboflebito atsiradimo — venų sienelių uždegimo, dėl kurio susidaro kraujo krešuliai. Tie, kurie keliauja ekonominės klasės lėktuvais, kenčia daugiausia. Štai kodėl vyresnio amžiaus žmonėms ir visiems, kurie yra rizikos grupėje, gydytojai rekomenduoja sutvarstyti pėdas bintu arba dėvėti kompresines kojines. Taip susispaudžia paviršutinės venos, o kraujo tekėjimas skverbiasi per giliąsias venas. Taip pat naudinga periodiškai prasimankštinti, pasivaikščioti po kabiną, gerti daugiau skysčių.

    Brazilijos Minas Žerais federalinio universiteto mokslininkai pažymi, kad sąlygos plaukiant laivu taip pat labai prisideda prie tromboflebito, kuris gali išsivystyti per kelias dienas ir savaites po skrydžio: nelankstumas, padidėjusi hipoksija (dėl mažo dalinio deguonies slėgio), žemo kiekio drėgmės.

    Be to, rizikos grupei priklausantys asmenys yra antsvorio turintys žmonės, tie, kurie vartoja hormoninius kontraceptikus arba hormonų pakaitinę terapiją, sergantys vėžiu. Svarbus vaidmuo tenka genetiniam jautrumui trombozei, amžiui, blogiems įpročiams ir daug daugiau.

    Radiacijos kiekis

    Saulės ir ypač kosminė radiacija gali pažeisti DNR ląsteles. Žinoma, organizme yra daug genetinės informacijos nešėjų atkūrimo mechanizmų. Bet jei yra per daug sužalojimų arba jie yra per stiprūs, pvz., DNR grandinės nutraukiamos, audiniai nespėja regeneruotis, mutacijos kaupiasi genuose, o tai sukelia sveikatos ir elgesio problemų.

    Nuo kosminių ir saulės spindulių ant žemės mus apsaugo atmosfera. Kuo aukščiau mes, tuo ji plonesnė, tuo daugiau mus apšvitina. Lėktuvo korpusas mus apsaugo tik nuo ultravioletinių spindulių, o kiti, stipresni spinduliai prasiveržia netrukdomai. Tačiau gautos dozės yra labai mažos.

    Žurnalas "Scientific American" apskaičiavo dažniausiai skrendančio keleivio pasaulyje radiacinę dozę. 2017 metais juo tapo verslininkas Tomas Stakeris. Per 14 metų jis nuskrido beveik 30 milijonų kilometrų. Tačiau vėžio atsiradimo rizika jam padidėjo tik pusę procento.

    Dviejų ar septynių valandų skrydžių metu gauta spinduliuotės dozė bus lygi tokiai, kurią organizmas gauna vieno krūtinės ląstos rentgeno metu.

    Nuo peršalimo iki trepanacijos

    31-erių metų vyras atėjo į ligoninę Petro mieste Australijoje ir skundėsi dėl nosies užgulimo, spengimo ausyse ir skausmo veido srityje. Paaiškėjo, kad kas dvi savaites jis skrido lėktuvu į dirbą.

    Gydytojai įtarė, kad vyrui ― kaulų uždegimas už ausies (mastoiditas), ir atliko galvos kompiuterinę tomografiją. Nuotraukoje gydytojai pamatė didelę ertmę, užpildytą oru. Pacientui reikėjo atlikti kaukolės trepanaciją.

    Tai tik ketvirtasis pneumocefalijos atvejis, aprašytas mokslinėje literatūroje, susijusioje su dažnais skrydžiais. Nepaisant išskirtinio retumo, mokslininkai mano, kad dažnai keliaujantys lėktuvu žmonės patenka į rizikos grupę.

    Vienoje kabinoje su virusu

    Laiko juostų kaita gali sutrikdyti vidinio kūno laikrodžio režimą. Žmogus patirs nemigą, nuovargį. Jei po dirbo dienos ir vėl teks skristi, gali susikaupti nervinė įtampa ir stresas. Visa tai tiesiogiai susilpnina imuninę sistemą, padidina kūno jautrumą infekcijoms. Tokioje būsenoje net vidinė mikroflora gali būti uždegimo šaltinis, jau nekalbant apie pavojingų ligų sukėlėjus.

    Tai, kad kelionės lėktuvu skatina infekcijų plitimą, ypač pavojingų, jau seniai žinoma. Dabartinis tymų protrūkis Jungtinėse Valstijose daugiausia priklauso nuo kitų šalių lankytojų, kurių padėtis su šia virusine liga yra nepalanki. Tai neseniai paskelbė JAV, Kanados ir Australijos mokslininkai.

    Emory universiteto (JAV) mokslininkai nusprendė įvertinti gripo infekcijos tikimybę tarpžemyniniuose skrydžiuose. Infekcija perduodama oru lašeliniu būdu, todėl keleivių ir įgulos narių judėjimas per saloną prisideda prie viruso plitimo. Eksperimentas realių skrydžių metu parodė, kad tiems, kurie sėdi arti paciento, toje pačioje eilėje ir dviejose kėdėse, esančiose šonuose, infekcijos rizika padidėja iki 80 proc. ar net daugiau. Likusiems ― tik trimis procentais.

    Dar šia tema

    Maskvos oro uoste užsiliepsnojo lėktuvas, žuvo mažiausiai 41 žmogus
    Rygoje dėl degėsių kvapo nusileido lėktuvas "SSJ", išvykęs iš Maskvos
    Mianmaro oro uoste sudužo lėktuvas
    Tegai:
    mokslininkai, sveikata, skrydžiai

    Svarbiausios temos