14:01 2019 Liepos 18
Tiesioginis eteris
  • USD1.1215
  • RUB70.4625
    Sukhoi Superjet 100, archyvinė nuotrauka

    Lietuvoje prabilta apie naują oro uostą už 1 mlrd. eurų

    © Sputnik / Евгений Биятов
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    29 0 0

    Lietuvos oro uostų vadovas Marius Gelžinis teigė, kad šiuo metu naujo oro uosto nereikia, tačiau dėl didėjančio keleivių skaičiaus jo gali prireikti ateityje

    VILNIUS, birželio 17 — Sputnik. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis dėl didėjančių keleivių srautų prabilo apie galimybę ateityje tarp Vilniaus ir Kauno pastatyti naują oro uostą, praneša LRT.

    Apie tai ministras kalbėjo pirmadienį spaudos konferencijoje.

    "Turime numatyti daug metų į priekį, ypač, kai kalbame apie oro uostus. Pabandėme sudėlioti planą iki 2035 metų, koks Lietuvoje galėtų būtų oro uostuose keleivių skaičius", — minėjo Masiulis.

    Pasak ministro, jei Vilniaus ir Kauno oro uostose keleivių srautai augs taip, kaip augo pernai ir per pirmuosius šių metų mėnesius, Vyriausybė neturės kito pasirinkimo ir turės statyti didesnį oro uostą tarp dviejų didmiesčių.

    Sprendimas, ar Lietuvai reikia naujo oro uosto, turėtų būti priimtas 2022 metais. Jei atsakymas bus teigiamas, naujojo oro uosto statybos darbai prasidės 2025–2026 metais ir bus užbaigti tarp 2030–2035 metų.

    Masiulis sako, kad vienas iš sprendimų galėtų būti Kauno oro uosto plėtra, tačiau Kauno variantas svarstymo metu buvo atmestas. Pagrindė priežastis — jis nutolęs nuo Vilniaus.

    "Kauno oro uostas nuo Vilniaus būtų nutolęs daugiau nei 90 kilometrų. Konsultantų teigimu, tai yra per toli, ir būtų kvestionuojamas oro uosto atsiperkamumas", — sakė Masiulis

    Planuojamo oro uosto vieta nėra skelbiama dėl to, kad ji gali kisti, be to, dėl galimų spekuliacijų, mini ministras. Taip pat todėl, kad nėra aišku, ar tokio oro uosto reikės, kadangi galimas scenarijus, jog ateityje srautų skaičius mažės.

    Masiulis atskleidžia, kad būtų teikiamas prioritetas, jog oro uosto statybas finansuotų Lietuvos oro uostai. "Kai patys finansuoja, nereikia skolintis lėšų, o visas projektas yra pigesnis. Tačiau pagal ES direktyvas, lėšomis valstybės prisidėti negali. Jeigu būtų padarytas projektas, kuris finansiškai oro uostams nebūtų pakeliamas, reikėtų kviestis investuotojų koncesininką", — svarsto Masiulis. 

    Naujo oro uosto kaina

    Lietuvos oro uostų vadovas Marius Gelžinis teigė, kad šiuo metu naujo oro uosto Lietuvai nereikia, tačiau dėl didėjančio keleivių skaičiaus jo gali prireikti ateityje.

    "Negalime neparuošti ateities kartoms galimybių plėstis. Šiuo metu pakanka infrastruktūros tokios, kokią mes turime. Ją plėsime, tiek Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Dabartinės infrastruktūros bent jau 15 metų į priekį turėtų pakakti. Tačiau jei ateityje keleivių srautai labai sparčiai augs, turime padaryti namų darbus ir pradėti ieškoti žemės, ją rezervuoti", — sako Gelžinis.

    Jis pastebi, kad ruoštis reikia jau dabar, kadangi statybų darbai dėl įvairiausių priežasčių gali užtrukti. Pavyzdžiui, vien žemės paėmimo ir rezervacijos procesas gali užtrukti apie penkerius metus.

    Pasak Gelžinio, naujo oro uosto statybos kaina galėtų siekti nuo 800 mln. iki 1 mlrd. eurų.

    Gelžinis teigia, kad Vilniaus oro uosto plėtra yra apribota dėl to, kad nėra žemės plėsti oro uosto. Kitas aspektas, kad oro uostas yra per arti miesto.

    "Ar galėtumėte įsivaizduoti 14–15 mln. keleivių srautą šalia Senamiesčio? Kalbame apie didelį lėktuvų srautą, triukšmą, anglies dvideginio emisiją, automobilių skaičiaus didėjimą. Būtų labai stipriai užkimštas susisiekimo mazgas. Vilnius nėra toks didelis megapolis, kur yra didžiuliai atstumai", — sako Gelžinis.

    Jo teigimu, kasmet sostinės oro uoste fiksuojamas apie 5 mln. siekiantis keleivių srautas. "Padauginkite šį skaičių iš trijų. Aš netikiu, kad būtume pajėgūs aptarnauti tokį srautą Vilniaus mieste", — įsitikinęs Lietuvos oro uostų vadovas.

    Lietuvos oro uostai

    Lietuvos oro uostai per pirmus tris šių metų mėnesius aptarnavo 13,4 tūkst. skrydžių ir skraidino daugiau kaip 1,322 mln. keleivių, o tai yra 7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. 

    Prabėgus pirmajam metų ketvirčiui Lietuvos oro uostai aptarnavo daugiau kaip 13 tūkst. skrydžių, t. y. 2,5 proc. daugiau nei pernai. Tradiciškai didžiausios skrydžių apimtys fiksuojamos sostinės oro uoste, t. y. daugiau kaip 10 tūkst. skrydžių. Kaune — daugiau kaip 2 tūkst. skrydžių. Palangoje per tris šių metų mėnesius aptarnauti 875 skrydžiai.

    Dar šia tema

    Vilniaus oro uoste vyks antžeminių paslaugų teikimo patikrinimas
    Paaiškėjo, kiek uždirba "Lietuvos oro uostų" darbuotojai
    Tegai:
    Lietuvos oro uostai, oro uostas, Lietuva

    Svarbiausios temos