06:05 2019 Liepos 21
Tiesioginis eteris
  • USD1.1226
  • RUB70.7370
    Dirbantis vyras, archyvinė nuotrauka

    Darbdaviai sugalvojo, kaip apeiti Darbo kodekso reikalavimus

    CC0 / Picjumbo
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    Pažaidos akmuo: naujas Darbo kodeksas (23)
    31 0 0

    Profesinės sąjungos mano, kad atnaujinti darbo teisės aktai beveik nekeičia darbuotojo padėties, o darbdaviai įstatymus naudoja savo naudai

    VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Lietuvoje nesutapo darbuotojų ir darbdavių nuomonės dėl darbo teisės reformos rezultatų, praneša LRT.

    Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad pakeistas Darbo kodeksas, kuris įsigaliojo prieš dvejus metus, neatnešė laukiamų rezultatų. Pasak jos, darbdaviai naudojasi savo padėtimi, darbo vietų nebėra, o minimalus kvalifikuotų darbuotojų darbo užmokestis padidėjo tik simboliškai.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija visiškai kitaip mato šią situaciją. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė pareiškė, kad nuostata, jog minimalus mėnesinio darbo užmokestis (MMA) gali būti mokamas tik tiems, kurie atlieka nekvalifikuotą darbą, paskatino darbo užmokesčio padidėjimą.

    Radišauskienė teigė, kad jei Lietuvoje anksčiau MMA gavo 20 proc. darbuotojų, dabar šis skaičius yra tik 2,5 proc.

    Anot jos pastabų, praeityje buvo daug diskusijų apie tai, kad ši nuostata neveiks praktikoje, nes bus sunku atskirti nekvalifikuotą ir kvalifikuotą darbą.

    Tačiau, pasak Radišauskienės, Sodros tyrimas rodo, kad vidutinis atliginimas žmonių, kurie anksčiau gavo MMA, padidėjo apie 100 eurų.

    Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė į tai atsakė, kad darbdaviai rado būdą apeiti Darbo kodekso reikalavimą mokėti MMA tik nekvalifikuotiems darbuotojams.

    "Padidėjo skaičius tų darbuotojų, kurie gauna 10 ar 50 eurų prie MMA. Tokiu būdu darbdavių buvo išspręsta problema, kai jie negali mokėti MMA. Jiems užtenka pridėti kelis eurus ir jie įvykdo Darbo kodekso sąlygą", — nurodo Ruginienė.

    Ruginienė pabrėžė, kad Darbo kodekso rengėjai pažadėjo padidinti darbo vietų skaičių, tačiau po dvejų metų statistika rodo, kad tai neįvyko.

    "Mes iš karto sakėme, kad dokumentas negali sukurti darbo vietų. Kad darbo vietos atsirastų, reikalingos ir kitos sąlygos, daug daugiau ir daug įvairesnės", — sakė ji.

    Darbo teisės advokatas Tomas Bogdanskis pabrėžė, kad galbūt vienintelė Darbo kodekso naujovė buvo Darbo ginčų komisija, kuri garantuoja mokėjimus pagal įstatymą atleidus darbuotoją ir sprendžia panašius klausimus per trumpą laiką.

    Komisijos dėka dauguma ginčų pasibaigia taikos sutartimis.

    Naujojo Darbo kodekso nuostatos

    Naujajame Darbo kodekse priimtas naujas atostogų skaičiavimas - vietoj 28 kalendorinių metinių atostogų per metus darbuotojai turi 20 darbo dienų, jei jie dirba penkias dienas per savaitę ir 24 darbo dienas, jei jie dirba šešias dienas per savaitę.

    Darbuotojai, kurie neišnaudojo kasmetinių atostogų iki Darbo kodekso įsigaliojimo ilgiau nei trejus metus, turi teisę atostogas panaudoti iki 2020 metų sausio 1 dienos.

    Be to, naujasis Darbo kodeksas liberalizavo terminuotas darbo sutartis. Taip pat atsirado naujų darbo sutarčių tipų, pavyzdžiui, dizaino sutartys.

    Daroma prielaida, kad minimalus darbo užmokestis gali būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą.

    Įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, atleidimo iš darbo terminas taip pat buvo sumažintas. Jei darbo santykiai trunka mažiau nei metus, darbuotojas gauna įspėjimą prieš dvi savaites, jei ilgiau - prieš mėnesį.

    Naujasis Darbo kodeksas sumažino išeitinę išmoką, kai darbuotojas dėl svarbių priežasčių nutraukia darbo sutartį.

    Temos:
    Pažaidos akmuo: naujas Darbo kodeksas (23)

    Dar šia tema

    Daugiau kaip 100 tūkst. žmonių Lietuvoje gauna minimalų atlyginimą
    Vyriausybė nustatė, kokią rentą mokės Grybauskaitei
    Lietuvai prognozuojamas mažiausias BVP augimas tarp Baltijos šalių
    Tegai:
    darbdaviai, Darbo kodeksas, Lietuva

    Svarbiausios temos