23:23 2019 Lapkričio 15
Tiesioginis eteris
  • USD1.1034
  • RUB70.3938
    Rokas Masiulis, archyvinė nuotrauka

    Masiulis Šimašiaus sprendimą dėl Noreikos lentos pavadino "necivilizuotu"

    © Photo: Facebook / Rokas Masiulis
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    "Miško broliai": praeitis ir dabartis (61)
    41 0 0

    Anot ministro, jei visuomenei neužtenka dabartinių išvadų dėl Noreikos veiklos, reikia kviesti ekspertus, ieškoti atsakymų, išklausyti visų pusių argumentus

    VILNIUS, liepos 29 — Sputnik. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis įvertino Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimą nuimti nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą. Savo įžvalgomis politikas pasidalino Facebook paskyroje.

    Laikinasis ministras tvirtina, kad negali likti nuošalyje, nes jo senelis kalėjo toje pačioje nacių koncentracijos stovykloje, kaip ir Noreika — Štuthofe. Be to, vėliau Noreika ir Masiulio senelis buvo teisiami vienoje byloje, pagal kurią abu buvo ištremti į lagerį.

    Pasak Masiulio, šis atminimo lenta supriešino visuomenę, o Vilniaus mero sprendimą jis vertina kaip "neišmintingą bei necivilizuotą".

    "Mūsų žemė permirkusi nekaltų žmonių krauju — lietuvių, žydų, lenkų, rusų, ukrainiečių... Tai, kas vyko karo metu ir pokariu neįvardysi jokiais žodžiais. Galime tik melsti atleidimo už kančią ir siaubą visų tų žmonių ir jų artimųjų, Lietuvos žmonių, neišskiriant tautybės — melsti atleidimo už baisumus, prie kurių prisidėjo ir žmonės iš tos pačios Lietuvos. Ir būtent todėl mero Remigijaus Šimašiaus veiksmų seka ir jų pagrindimas yra tragiškai neišmintingas", — rašo Masiulis.

    Ministras pabrėžia, kad jei dabartinių išvadų dėl Generolo Vėtros veiklos neužtenka, reikia kviesti ekspertus, ieškoti atsakymų, išklausyti visų pusių argumentus bei pagerbti abiejų pusių aukas.

    "Tačiau tai privalome daryti civilizuotai, ne paryčių išpuoliais, kas buvo mėgstamiausias NKVD metodas..." — mano Masiulis.

    Anksčiau prieš Šimašiaus iniciatyvą pasisakė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. Anot politiko, Lietuvos istorijoje viskas yra nevienareikšmiška, ir sostinės meras neturėtų savarankiškai priimti tokių sprendimų, kol istorikai sudėlios taškus ant pagrindinių istorinių "I". Anot konservatoriaus, Šimašius paskelbė "kultūrinį karą".

    Dar vienas konservatorius, Laurynas Kasčiūnas, pareiškė, kad jam "gėda", jog jo gimtajam miestui vadovauja toks meras.

    Skandalas dėl sudaužytos Noreikos lentos

    Balandžio mėnesį advokatas ir žmogaus teisių gynėjas Stanislovas Tomas sudaužė Noreikos memorialinę lentą, kuri buvo pakabinta ant Vilniaus mokslų akademijos bibliotekos pastato.

    Smūgis kūju žmonių sąmonei. Lietuvoje sudaužyta lenta "didvyriui" >>

    Interviu Sputnik Lietuva Tomas pasakė, kad tai buvo politinis protestas prieš "nacizmo nusikaltimų ir karo nusikaltėlių pagerbimo paneigimą". Be to, žmogaus teisių gynėjas pareiškė, jog ketina pateikti ieškinius prieš Lietuvą tarptautinėse instancijose dėl Holokauste dalyvavusių karo nusikaltėlių šlovinimo ir pasiekti, kad Vilnius sumokėtų žydų bendruomenei kompensacijas už nusikaltėliams pastatytus paminklus ir ženklus.

    Jonas Noreika

    Noreika Lietuvoje laikomas "nacionaliniu didvyriu", bet tai kelia pasipiktinimą tiek tiems, kurie nesutinka su oficialiu Lietuvos valdžios požiūriu į istoriją, tiek žydų bendruomenės atstovams. Iš tikrųjų, Vilniaus šlovinamas "kovotojas už nepriklausomybę" yra nacių bendrininkas ir žydų bendruomenės sunaikinimo Lietuvoje, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, dalyvis.

    1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities vadovu.
    Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių" — ginkluotų nacionalistų grupių, veikusių respublikos teritorijoje 1940-1950 metais. Daugelis Lietuvos "partizanų" stojo į fašistų pusę ir dalyvavo Tarybų partijos darbuotojų ir civilių gyventojų sunaikinime.

    Net Noreikos anūkė, JAV gyvenanti žurnalistė Silvija Foti stojo jos senelio kaltintojų pusėn. Pasak Foti, jos motina — Noreikos dukra — dešimtmečius rinko daugybę dokumentų Noreikos biografijai ir prieš mirtį prisakė Silvijai parašyti knygą.

    Tyrimo metu Foti aptiko brošiūrą, kurią jos giminaitis parašė 1933 metais. Joje jis vadino žydus "Lietuvos ekonominiais išnaudotojais" ir kvietė jiems priešintis.

    Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
    © Sputnik /
    "Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
    Temos:
    "Miško broliai": praeitis ir dabartis (61)

    Dar šia tema

    Noreikos lentos išniekintojui gresia 30 tūkst. eurų bauda ir kūjo konfiskacija
    Stanislovas Tomas įvardijo atminimo lentos Noreikai sudaužymo priežastis
    Advokatas ketina pateikti tris ieškinius prieš Lietuvą dėl žalos atlyginimo žydams
    Tegai:
    Jonas Noreika, Remigijus Šimašius, Rokas Masiulis

    Svarbiausios temos