17:26 2019 Lapkričio 19
Tiesioginis eteris
  • USD1.1077
  • RUB70.6272
    Gitanas Nausėda, archyvinė nuotruka

    Nausėda sureagavo į Noreikos atminimo lentos nukėlimą

    © Photo: LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    67 0 0

    Kad tarp skirtingą požiūrį turinčių visuomenės grupių ne būtų aštrinama priešprieša, prezidentas kviečia institucijas ir specialistus burtis diskusijoms, duosiančioms pradžią nacionalinės atminties politikos principų suformulavimui

    VILNIUS, liepos 30 — Sputnik. Vilniaus miesto savivaldybės sprendimai sukėlė rezonansą visuomenėje ir dar kartą parodė, kad istorinė atmintis turėtų būti ne vieno kurio nors miesto ar savivaldybės spręstinas klausimas, o nacionaliniu lygiu priimama nutartis, pranešama Prezidentūros išplatintame pranešime.

    Šeštadienį, Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu, nuo Vrublevskių bibliotekos sienos sostinės senamiestyje buvo nuimta atminimo lentelė Jonui Noreikai–Generolui Vėtrai.

    Reaguodami į tai, TS-LKD frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnybą dėl Šimašiaus sprendimo. Generalinės prokuratūros buvo prašoma įvertinti, ar toks "vienasmenis mero sprendimas" neprieštarauja teisinės valstybės principui ir nepažeidė viešojo intereso.

    Savo ruožtu Seimo laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas profesorius Arūnas Gumuliauskas teigia, kad Vilniaus mero ir jo frakcijos iniciatyvos yra "žalingos Lietuvos nacionaliniam saugumui". Gumuliauskas taip pat tvirtina, kad  veiksmais turėtų susidomėti teisėsauga.

    Kad problema būtų iš tiesų sprendžiama, o ne aštrinama priešprieša tarp skirtingą požiūrį turinčių visuomenės grupių, prezidentas kviečia institucijas ir specialistus burtis diskusijoms, duosiančioms pradžią nacionalinės atminties politikos principų ir reglamento suformulavimui, kuo turėtų vadovautis atsakingi asmenys, priimantys sprendimus dėl istorinių įvykių atminties užfiksavimo.

    Išplatintame pranešime teigiama, jog šiuo metu egzistuojanti Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti atlieka labai reikalingą ir naudingą darbą, tačiau, kaip rodo esama situacija, jos vienos konstruktyviam problemos sprendimui neužtenka.

    Į diskusijų grupę prezidentas siūlo įtraukti daugiau institucijų ir ekspertų – istorikų, politologų, kultūros paveldo specialistų, kurių bendradarbiavimas užtikrintų aiškiai apibrėžtas nacionalinės atminties politikos gaires.

    "Kol vyks tokių principų rengimas, kviečiu laikytis moratoriumo istorinės atminties trynimui. Tuo tarpu daugiau dėmesio skirti istorinio konteksto pateikimui – kad žmonės galėtų susidaryti objektyvią nuomonę įvertindami skirtingus požiūrius, o ne politikai spręstų, kas yra įamžintina, o kas – ištrintina", – sakė prezidentas  Nausėda.

    Prezidentūra yra pasirengusi būti šio proceso moderatorė, telkdama institucijas, įtraukdama ekspertų grupes bei sudarydama sąlygas forumams, renginiams vykti.

    Skandalas dėl sudaužytos Noreikos lentos

    Balandžio mėnesį advokatas ir žmogaus teisių gynėjas Stanislovas Tomas sudaužė Noreikos memorialinę lentą, kuri buvo pakabinta ant Vilniaus mokslų akademijos bibliotekos pastato.

    Interviu Sputnik Lietuva Tomas pasakė, kad tai buvo politinis protestas prieš "nacizmo nusikaltimų ir karo nusikaltėlių pagerbimo paneigimą". Be to, žmogaus teisių gynėjas pareiškė, jog ketina pateikti ieškinius prieš Lietuvą tarptautinėse instancijose dėl Holokauste dalyvavusių karo nusikaltėlių šlovinimo ir pasiekti, kad Vilnius sumokėtų žydų bendruomenei kompensacijas už nusikaltėliams pastatytus paminklus ir ženklus.

    Noreika Lietuvoje laikomas "nacionaliniu didvyriu", bet tai kelia pasipiktinimą tiek tiems, kurie nesutinka su oficialiu Lietuvos valdžios požiūriu į istoriją, tiek žydų bendruomenės atstovams. Iš tikrųjų, Vilniaus šlovinamas "kovotojas už nepriklausomybę" yra nacių bendrininkas ir žydų bendruomenės sunaikinimo Lietuvoje, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, dalyvis. 1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities vadovu.

    Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių" — ginkluotų nacionalistų grupių, veikusių respublikos teritorijoje 1940-1950 metais. Daugelis Lietuvos "partizanų" stojo į fašistų pusę ir dalyvavo tarybinių darbuotojų ir civilių gyventojų sunaikinime.

    Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
    © Sputnik /
    "Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais

    Dar šia tema

    Lietuvoje kilo skandalas dėl nukabintos nacių bendrininko atminimo lentos
    Masiulis Šimašiaus sprendimą dėl Noreikos lentos pavadino "necivilizuotu"
    Ekspertas: Rusija gali atsakyti sankcijomis dėl nacių heroizacijos Estijoje
    Tegai:
    Jonas Noreika, Gitanas Nausėda

    Svarbiausios temos