10:35 2019 Rugpjūčio 23
Tiesioginis eteris
  • USD1.1083
  • RUB72.7560
    Skurdas, archyvinė nuotruka

    Valstybės kontrolė: skurdas mažėja, tačiau ne dėl gausesnių išmokų

    CC0 / pixabay
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    12 0 0

    Auditas parodė, kad savivaldybės, kurios yra atsakingos už socialinės paramos teikimą, nepanaudoja ir apie pusės jų biudžetams įstatymu piniginei socialinei pašalpai numatytų lėšų

    VILNIUS, liepos 31 — Sputnik. Lyginant 2017 ir 2018 metų rodiklius, žmonių, gyvenančių absoliučiame skurde, sumažėjo 78 tūkst. – iki 312 tūkst., tačiau socialinės išmokos tam įtakos neturėjo, praneša Valstybės kontrolės spaudos tarnyba.

    Antradienį Vilniuje surengtoje diskusijoje pristatyti audito "Ar socialinė parama užtikrina skurdžiai gyvenančių asmenų minimalius poreikius ir skatina įsitraukti į darbo rinką" rezultatai.

    Audito rezultatai parodė, kad 86 proc. atsirinktų vertinti socialinės pašalpos gavėjų gauta parama, įskaitant savivaldybės teikiamų lengvatų ir socialinių paslaugų vertę, neužtikrino minimalių vartojimo poreikių dydžio, kuris 2018 metais siekė 245 eurų per mėnesį.

    "Nustatėme, kad suteikiant paramą nėra vertinama, ar visuma priemonių, įskaitant paslaugas, išmokas ir lengvatas, užtikrins minimalių vartojimo poreikių dydį. Nėra išsiaiškinami gyventojų individualūs poreikiai, todėl parinkti skatinimo ar motyvavimo priemones, padėsiančias įsitraukti į darbo rinką ar visuomenę, sudėtinga", – teigia Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Aušrinė Asanavičienė.

    Tik 3 proc. vienišų paramos gavėjo galėjo patenkinti minimalius vartojimo poreikius. Situacija tarp paramą gaunančių šeimų kiek geresnė – 56 proc. šeimų su 3 ir daugiau vaikų galėjo minimalius poreikius patenkinti.

    Nustatyta, kad savivaldybės, kurios yra atsakingos už socialinės paramos teikimą, nepanaudoja apie pusės jų biudžetams įstatymu piniginei socialinei pašalpai numatytų lėšų, nors poreikis kitoms socialinės paramos priemonėms išlieka nepatenkintas. Beje, savivaldybės buvo linkusios didinti švietimo, ekonomikos, sveikatos apsaugos, poilsio, kultūros išlaidas.

    Valstybės kontrolės duomenemis, pernai socialinėms pašalpoms, paslaugoms ir kompensacijoms panaudota apie 271 mln. eurų, o pašalpą gavo 71,2 tūkst. asmenų. Dėl šių lėšų skurdo lygis sumažintas 6,8 proc. punkto, o absoliutaus skurdo lygis – 5,7 proc. punkto.

    Audito duomenimis, 46 proc. pašalpos gavėjų pašalpą gavo ilgiau nei vienerius metus, 82 proc. pašalpos gavėjų negavo papildomos pašalpos įsidarbinus, 94 proc. asmenų baigusių Užimtumo didinimo programą išsilaikė darbo rinkoje ne ilgiau nei 3 mėnesius.

    Praėjusią savaitę Statistikos departamentas pranešė, kad absoliutaus skurdo lygis Lietuvoje 2018 metais sumažėjo 2,7 proc. punkto, o skurdo rizikos lygis nepasikeitė. Pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 22,9 proc. gyventojų, žemiau absoliutaus skurdo ribos – 11,1 proc.

    2018 metais absoliutaus skurdo riba buvo 245 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 515 eurai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.

    Dar šia tema

    Lietuvos kasdienybės blizgesys ir skurdas
    Žmonių skurdas ― prekybininkų ir bankininkų turtas
    Ekspertas: Latvijai gresia skurdas, jei jos nebeparems ES ir NATO
    Lietuvoje pripažintas socialinės paramos neveiksmingumas
    Tegai:
    Valstybės kontrolė (VK), skurdas

    Svarbiausios temos