09:19 2019 Rugsėjo 19
Tiesioginis eteris
  • USD1.1053
  • RUB70.9405
    Vilniaus meras Remigijus Šimašius, archyvinė nuotrauka

    Šimašius apie Noreikos atminimo lentą: negalime jo garbinti Vilniaus vardu

    © Flickr/ Lithuanian Ministry of Foreign Affairs / tomas razmus
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    53 0 0

    Pasak Vilniaus mero, Jonas Noreika, būdamas karininku, ne tik nepadėjo apginti beginklių piliečių, bet ir pats prisidėjo prie įvykių, pražudžiusių daugybę taikių žmonių

    VILNIUS, rugpjūčio 20 — Sputnik. Vilniaus meras Remigijus Šimašius, komentuodamas sprendimą nukabinti nacių bendrininko Jono Noreikos atminimo lentą, sako, kad Vilnius neturi teisės savo erdvėse garbinti ir aukštinti tokį asmenį.

    Tai miesto meras pareiškė savo paskyroje Facebook.

    "Esame miestas, kuris per karą nukentėjo labai stipriai. Ketvirtadalis gyventojų buvo nužudyta totalitarinio režimo, kurio dalimi, nežinia sąmoningai ar ne, nors ir trumpai, ir Jonas Noreika. Tai patvirtina jo parašai ant dokumentų, steigiančių žydų getą bei izoliuojančių juos. Tai faktai", — rašo Šimašius.

    Pasak jo, Noreika, būdamas karininku, ne tik nepadėjo apginti beginklių piliečių, bet ir pats prisidėjo prie įvykių, pražudžiusių daugybę taikių žmonių. Miestas, Holokausto metu praradęs 55 tūkst. savo gyventojų, tiesiog neturi teisės savo erdvėse garbinti ir aukštinti tokį asmenį, teigė meras.

    "Kas nori, gali ir toliau privačiai heroizuoti Joną Noreiką, gali ignoruoti du jo parašus, bet Vilnius savo vardu to nedarys ir savo erdvių tam neskirs. Nes per septynis šimtus metų Vilniaus varde įrėžti ne tik šlovingi jo laikai, kuriais mes didžiuojamės, bet, deja, ir skaudžios istorijos, kada ketvirtadalis vilniečių buvo išžudyti. Mes neturime teisės pamiršti ir to ketvirtadalio miesto piliečių, kurie savo norų, teisių ar pageidavimų jau nebegali išreikšti, nes buvo nužudyti tiesiog dėl jų tautybės", — rašo Šimašiaus.

    Jono Noreikos atminimo lenta mero paliepimu buvo nukabinta nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos liepos pabaigoje. 

    Merą sukritikavo daugybė politikų, ypač "Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų" partijos nariai, kurie garsėja savo rusofobine pozicija ir radikaliomis iniciatyvomis.

    Savo poziciją dėl viešoje erdvėje kilusių diskusijų pareiškė ir Lietuvos žydų bendruomenė. LŽB pasipiktino tuo, kad konservatoriai nuolat "ragina pripažinti tuos, kurie žudė Lietuvos žydus, šalies didvyriais" bei reikalauja pagerbti šių žmonių atminimą memorialinėmis lentomis ir kitomis priemonėmis.

    Kas yra Jonas Noreika

    Noreika Lietuvoje laikomas "nacionaliniu didvyriu", bet tai kelia pasipiktinimą tiek tiems, kurie nesutinka su oficialiu Lietuvos valdžios požiūriu į istoriją, tiek žydų bendruomenės atstovams. Iš tikrųjų, Vilniaus šlovinamas "kovotojas už nepriklausomybę" yra nacių bendrininkas ir žydų bendruomenės sunaikinimo Lietuvoje, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, dalyvis. 1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities vadovu.

    Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių" — ginkluotų nacionalistų grupių, veikusių respublikos teritorijoje 1940-1950 metais. Daugelis Lietuvos "partizanų" stojo į fašistų pusę ir dalyvavo partijos  darbuotojų ir civilių gyventojų sunaikinime.

    Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
    © Sputnik /
    "Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais

    Dar šia tema

    Kasčiūnas tiki, kad grįžus Andriukaičiui, Lietuvoje įsibėgės "kultūriniai karai"
    Seime pasipiktino "Politico" straipsniu, kuriame "apšmeižtas" nacių bendrininkas
    Vytenis Povilas Andriukaitis sugrįžta. Kodėl sunerimo konservatoriai?
    Kaip Vytautas Landsbergis "sunkiu" Lietuvai metu keičia profesiją
    Tegai:
    Jonas Noreika, Remigijus Šimašius

    Svarbiausios temos