01:05 2019 Spalio 20
Tiesioginis eteris
  • USD1.1144
  • RUB71.3066
    lenta Jonui Noreikai

    Pagaminta nauja atminimo lenta nacių bendrininkui Jonui Noreikai

    CC BY-SA 3.0 / wikimedia / Alma Pater
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    "Miško broliai": praeitis ir dabartis (60)
    11801

    Iniciatoriai tikisi, kad Jono Noreikos atminimo lenta vėl bus pakabinta ant Vrublevskių bibliotekos pastato

    VILNIUS, rugsėjo 4 — Sputnik. Sambūris "Pro Patria" pagamino naują atminimo lentą nacių bendrininkui Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai. Apie tai pranešama "Pro Patria" tinklalapyje.

    Liepos mėnesį Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus savavališku sprendimu nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos nuimta karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta. Komentuodamas tokį sprendimą Šimašius pareiškė, kad Vilnius neturi teisės savo erdvėse garbinti ir aukštinti tokį asmenį. Jo sprendimas buvo priimtas nevienareikšmiškai, daugelis sukritikavo merą, ypač konservatorių partijos atstovai.

    "Pro Patria" anonsavo mitingą "Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai ― NE!", kuris įvyks rugsėjo 5 dienos vakarą Daukanto aikštėje.

    Organizacijos atstovai planuoja, kad 19:00 prie Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos bus iškilmingai pagerbtas J. Noreikos-Generolo Vėtros ir "visų kovojusių ir žuvusių už Lietuvos laisvę didvyrių" atminimas. Ar bus vėl pakabinta atminimo lenta, neaišku.

    "Pro Patria" užtikrino, kad šių "didvyrių" atminimo ženklai viešosiose erdvėse bus "ginami ir atkuriami tol, kol gyvuos juos prisimenanti tauta".

    Skandalas dėl Noreikos atminimo lentos

    Noreika Lietuvoje laikomas "nacionaliniu didvyriu", kas sukelia pasipiktinimą tiems, kurie nesutinka su oficialia Lietuvos valdžios pozicija, bei žydų bendruomenės atstovams. Iš tiesų šis "kovotojas už nepriklausomybę" yra nacių bendrininkas ir Baltijos šalių žydų bendruomenės naikinimo dalyvis Antrojo pasaulinio karo metu.

    Balandžio pradžioje advokatas ir žmogaus teisių gynėjas Stanislovas Tomas sudaužė Noreikos memorialinę lentą, kuri buvo pakabinta ant Vilniaus mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato. Interviu Sputnik Lietuva Tomas sakė, kad tai buvo politinis protestas prieš "nacizmo nusikaltimų ir karo nusikaltėlių pagerbimo paneigimą".

    Vėliau lenta buvo atkurta ir grąžinta į vietą. Tačiau po kelių mėnesių sostinės meras Remigijus Šimašius visgi nusprendė ją nukabinti. 

    Aiškindamas savo sprendimą meras teigė, kad yra patikimų istorinių įrodymų, jog Noreika dalyvavo steigiant žydų getą. Pasak Šimašiaus, Lietuvos sostinė savo vardu nebegali šlovinti nacių bendrininko.

    Vėliau Vilniaus apygardos prokuratūra atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo tyrimus dėl Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos nuėmimo ir atsisakė pradėti tyrimą.

    Baltijos šalių vadovybė atvirai vykdo nacių bendrininkų šlovinimo politiką. Piliečiai, atvirai neigiantys oficialią Vilniaus poziciją šiuo klausimu, yra persekiojami.

    Lietuvoje "miško broliais" vadinami nacionalistiškai nusiteikę ginkluoto judėjimo, 1940-1950-aisiais veikusio šalies teritorijoje, organizatoriai.

    Antrojo pasaulinio karo metu daugelis tų, kurie buvo prieš Tarybų valdžią, prisijungė prie fašistinės Vokietijos. "Miško broliai" buvo prisidėję prie civilių gyventojų naikinimo ir partijos darbuotojų žudynių.

    Temos:
    "Miško broliai": praeitis ir dabartis (60)

    Dar šia tema

    Lietuvos "patriarcho" saulėlydis: Landsbergis išeina į "paskutinę kovą"
    Prokuratūra atsisakė ginti viešąjį interesą dėl Noreikos atminimo lentos
    Rusijos konsulas papasakojo, kaip Lietuva pasirenka "tautos didvyrius"
    Tegai:
    Jonas Noreika

    Svarbiausios temos