03:58 2019 Spalio 21
Tiesioginis eteris
  • USD1.1144
  • RUB71.3066
    Gedimino kalnas, archyvinė nuotrauka

    Archeologams nepavyko aptikti sukilimo dalyvio kunigo Stanislovo Išoros palaikų

    © Depositphotos
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    Gedimino kalno nuošliauža (39)
    12 0 0

    Per trejus metus trukusius Gedimino kalno tyrimus mokslininkai aptiko ir identifikavo 20-ies 1863–1864 m. sukilimo dalyvių palaikus, tarp jų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko

    VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai baigė paskutinį Gedimino kalno archeologinių tyrimų etapą, praneša Lietuvos nacionalinis muziejus.

    Ištyrus plotą, kuriame tikėtasi aptikti Lukiškių aikštėje nužudyto 1863–1864 m. sukilimo dalyvio kunigo Stanislovo Išoros palaikus, nustatyta, jog ne visų sukilėlių palaikai buvo užkasti toje pačioje vietoje.

    Archyvinių šaltinių duomenimis, kunigas Išora buvo pirmoji sukilimų auka, tačiau kur galėtų būti jo palaikai — vis dar lieka neaišku.

    "Kadangi dvidešimties sukilėlių palaikus aptikome vienoje buvusios carinės tvirtovės kiemo dalyje, tikėjomės ten pat surasti ir kunigo Stanislovo Išoros palaikus. Šiais metais tyrėme likusį neištirtą kiemo fragmentą bei carinės tvirtovės parako rūsio vietą. Deja, tyrimai nebuvo sėkmingi — kunigo palaikų neradome", — teigia muziejaus archeologas Gytis Grižas.  

    Pasak archeologo, kunigo palaikai buvo užkasti kitoje vietoje, galbūt net ne ant Gedimino kalno, todėl jų atradimas lieka ateičiai.

    Per trejus metus trukusius Gedimino kalno archeologinių tyrimus mokslininkai aptiko, ištyrė ir identifikavo 20-ties 1863–1864 m. sukilimo dalyvių palaikus, tarp jų sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko.

    Nacionalinis muziejus, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik / Александр Липовец

    1863–1864 m. Vilniuje, Lukiškių aikštėje, mirties bausmė pakariant arba sušaudant buvo įvykdyta 21 sukilimo dalyviui. Po egzekucijų palaikai nebuvo atiduoti artimiesiems palaidoti, o slapta užkasti tuomet visuomenei neprieinamoje vietoje — ant Gedimino kalno įrengtos tvirtovės teritorijoje.

    Gedimino kalno būklė

    Po 2016 metais įvykusių kelių Gedimino kalno nuošliaužų 2017 metų pabaigoje valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija. Nuo to laiko buvo atkurtas Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito reljefas, įrengta vandens drenažo sistema, atlikti avarijos grėsmės šalinimo, požeminio tunelio išėjimo konservavimo, šlaito apželdinimo, kiti darbai. Tačiau pietrytinio šlaito būklė lieka kritinė, yra naujų nuošliaužų grėsmė.

    Jau ilgą laiką Gedimino kalno būklė yra stabili. Nuo 2017 metų lapkričio neatsirado nė vienos naujos deformacijos, o ankstesnės nesiplėtė ir išlieka stabilios. Stebėsenos sistema nuo 2018 metų pradžios nefiksavo jokių žymesnių judesių.

    Šiuo metu rengiamas Gedimino kalno sutvarkymo projektas. Gedimino kalno tvarkybos darbus planuojama baigti 2022 metų pabaigoje.

    Temos:
    Gedimino kalno nuošliauža (39)

    Dar šia tema

    Gedimino kalną galėjo rekonstruoti nelegalai iš Ukrainos ir Baltarusijos
    Tegai:
    palaikai, archeologai, Gedimino kalnas

    Svarbiausios temos