16:19 2019 Spalio 14
Tiesioginis eteris
  • USD1.1043
  • RUB70.8034
    Automobiliai, archyvinė nuotrauka

    Ekspertas: kovoje su "taršiais" automobiliais Lietuva nori neatsilikti nuo tendencijos

    © Depositphotos
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    37 0 0

    Lietuvos valdžia, imdamasi priemonių aplinkos taršai mažinti, vadovaujasi visiškai ne aplinkos apsaugos sumetimais, mano Rusijos nacionalinės automobilių sąjungos viceprezidentas Antonas Šaparinas

    VILNIUS, spalio 7 — Sputnik. Imdamasi transporto priemonių taršos mokesčio įvedimo įstatymų lygmeniu, Lietuvos valdžia vadovaujasi toli gražu ne ekonominiais ir aplinkosaugos sumetimais, sakė Rusijos nacionalinės automobilių sąjungos viceprezidentas Antonas Šaparinas interviu Sputnik Lietuva metu.

    Pasak eksperto, automobilių išmetami teršalai teršia aplinką ne taip stipriai kaip pramoninė ir žemės ūkio veikla. Be to, benzino varikliai, nors įprastai manoma priešingai, yra ekologiški.

    "Galima pažvelgti į pakankamai arti esančią Vokietiją, kur "žalią" leidimo lygį (leistinas aplinkos teršimo lygis — Sputnik), net ir tose zonose, kuriose neekologiškų transporto priemonių eksploatacija ribota, turi automobiliai su benzininiais varikliais, pradedant nuo Euro-2 (aplinkos apsaugos standarto, įvesto ES 1995 metais — Sputnik), o tai — net dešimtojo dešimtmečio pradžios automobiliai", — pabrėžė ekspertas.

    Šaparinas pabrėžė, jog JAV kampanija prieš dyzelinius variklius nukreipta tik į tai, kad susilpnėtų ES automobilių rinka ir politinė Europos įtaka.

    "Ši istorija iš tikrųjų yra politinė. JAV vykdo galingą lobistinę kampaniją, kuria siekiama uždrausti dyzelinius variklius, kurie iš tiesų yra ekologiški, labai efektyvūs ir kurių amerikiečiai tiesiog neturi. Todėl jie pirmiausia "pašalino" dyzelinius variklius, pasitelkę "dyzelgeitą" ir taip toliau, iš savo rinkos į Europą, o vėliau nuosekliai pradėjo juos "pribaigti" ir vietos rinkoje", — sakė jis.

    Eksperto manymu, variklis, varomas gamtinėmis dujomis, — pats ekologiškiausias vidaus degimo variklio tipas, "kuriam turėtų būti teikiama pirmenybė, o ne taikomi kažkokie apribojimai".

    Šaparinas taip pat pažymėjo, kad "taršių" automobilių mokesčio įvedimas Lietuvoje nieko nepakeis, nes suma nedidelė, ir sumokėti ją gali bet kuris automobilio savininkas. Be to, ekspertas įsitikinęs, kad Vilnių taip elgtis skatina tik noras "neatsilikti nuo bendros Europos tendencijos".

    Daugiau nei 45 tūkstančiai Lietuvos gyventojų pasisakė prieš automobilių taršos mokestį. Taršių automobilių mokesčio įstatymo projektas anksčiau buvo pateiktas šalies Aplinkos ministerijoje. Šiomis pataisomis valdžia planuoja sumažinti orą teršiančių automobilių skaičių ir skatinti lietuvius pirkti mažiau aplinkai kenksmingus automobilius, kurie išmeta mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

    Tuo tarpu įstatymui nepritariantieji mano, kad mokesčio įvedimas nieko nepakeis, nes gyventojai, ypač jaunimas, paprasčiausiai negali sau leisti brangesnių ekologiškų automobilių.

    Anksčiau Lietuvoje įvardytas mokesčio dydis orą teršiančių automobilių savininkams. Įstatymo projekte taršiomis laikomos tos TP, kurios turi dyzelinu varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 115 g/km, ir tos TP, kurios turi benzinu ir (ar) dujomis varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 130 g/km.

    Dyzeliniams varikliams, viršijantiems išmetamųjų teršalų normas, mokestis bus pradedamas nuo 60 eurų, benzininiams — nuo 40 eurų, o dujiniams — nuo 36 eurų per metus.

    Dar šia tema

    Lietuva tapo ES lydere kelionių automobiliais srityje
    Lietuva pateko į ES lyderių pagal aplinkos taršą sąrašą
    Tegai:
    mokestis, automobiliai, oro tarša

    Svarbiausios temos