01:39 2019 Lapkričio 23
Tiesioginis eteris
  • USD1.1058
  • RUB70.4361
    Petras Cvirka, archyvinė nuotrauka

    Apsigalvojo? Lietuvoje "pristabdytas" Cvirkos paminklo nukėlimas

    © Photo: wikimapia / Anna Kudryavtseva
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    40 0 0

    Panašu, kad dekomunizacija, įgavusi maksimalų pagreitį Lietuvoje, buvo sąmoningai pristabdyta "iš viršaus". Lakmuso popierėliu gali tapti Petro Cvirkos, sovietų laikų rašytojo, poeto ir publicisto, paminklo Vilniaus centre likimas

    Naujasis Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorius Vidmantas Bezaras padarė netikėtą pranešimą. Jis sakė, kad paminklo rašytojui ir sovietmečio veikėjui Petrui Cvirkai negalima nukelti, nes jis yra kultūros vertybių registre ir svarstoma jam suteikti papildomą apsaugą, rašo Balnews.lt straipsnyje Lekjala Akbaševa.

    Nuoroda: Cvirka gimė valstiečių šeimoje. Studijavo Kauno dailės kolegijoje, dalyvavo darbinio klubo "Viltis" veikloje, buvo Trečiojo fronto literatūrinės grupės narys. 1931–1932 metais studijavo literatūrą ir meną Paryžiuje.

    1936, 1938, 1939 metais lankėsi TSRS, aktyviai propagavo Sovietų Sąjungos ekonominius ir kultūrinius laimėjimus. Buvo TSRS tautų kultūros tyrimų draugijos narys, 1939 metais tapo Lietuvos rašytojų sąjungos sekretoriumi.

    TSKP narys nuo 1940 metų, Liaudies Seimo deputatas. Jis prisijungė prie įgaliotosios delegacijos, kuri kreipėsi į TSRS Aukščiausiąją Tarybą dėl Lietuvos priėmimo į TSRS. Jo parašas yra originalioje "Lietuvos įstojimo į Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungą deklaracijoje".

    Naujas posūkis

    Dešinysis Lietuvos visuomenės flangas akimirksniu apkaltino Bezarą garbinant Cvirką, kuris šiandieninėje Lietuvoje dažniau vadinamas sovietiniu kolaborantu nei žymia figūra lietuvių literatūroje.

    KPD direktoriaus žodžiai skaudžiai smogė radikalų iš sostinės savivaldybės pozicijoms. Juk jie į miesto tarybą pateko su šūkiais apie paskutinių sovietinės monumentaliosios skulptūros salų, kurių Lietuvoje yra daugiau nei du šimtai, sunaikinimą.

    Vilniaus savivaldybėje buvo sudaryta speciali komisija. Jos vadovė Paulė Kuzmickienė žurnalistams sakė: "Cvirka yra sovietinės ideologijos simbolis, kuris visai neatitinka nepriklausomos Lietuvos laisvės idėjos ir visuomenės lūkesčių".

    Deja, daugelis nežinomų "talentų" su menininkų ir muzikantų sąjungų narystės kortelėmis šiltai palaikė sunaikinimo idėją. Visi, kurie kuria asmeninę gerovę rusofobijos sąskaita, palaiko idėją.

    "Šis paminklas buvo pastatytas tikriausiai todėl, kad Cvirka buvo vienas iš ištikimiausių naujajam režimui rašytojų ir net per savo trumpą gyvenimą greičiausiai padėjo jam įsitvirtinti", — sako filosofė Nerija Putinaitė.

    Anot jos, iš Rusijos archyvų medžiagos matyti, kad Cvirka buvo tarp tų vis dar nepriklausomų lietuvių rašytojų, kurie dažnai buvo kviečiami į Rusiją.

    "Kvietė ilsėtis į Jaltą, kitur, viską rodydavo, ir darydavo juos tam tikrais savo šalies advokatais gimtosiose šalyse. Cvirka buvo vienas iš tokių advokatų. Yra įvairių prisiminimų, kad jis buvo tarp aktyviausių iš tų, kurie lankydavosi Rusijos ambasados vakarėliuose, išgertuvėse, ir dar Lietuvai būnant nepriklausomai jis jau buvo labai stiprus sovietinės valstybės advokatas", — sakė Putinaitė.

    Balsas dykumoje

    Jos balsas ne vienas. Jų yra labai daug. Pavyzdžiui, Lietuvos parlamentaras Laurynas Kasčiūnas sudarė peticiją dėl paminklo nugriovimo. Anot Kasčiūno, Rusija sovietinį paveldą naudoja "kaip savo informacinio karo įrankį":

    "Atėjo metas braukti brūkšnį ir pasakyti, kad Cvirkos paminklas yra ne kas kita, kaip ideologinis simbolis ir jam laisvame Vilniuje ne vieta! Todėl kviečiu pasirašyti peticiją adresuotą Vilniaus miesto savivaldybei, kuria raginame nukelti Petro Cvirkos paminklą ir pakeisti jį kitu vilniečių apklausoje išrinktu Lietuvos valstybingumą ar miesto istoriją atspindinčiu paminklu!" — ragino Kasčiūnas.

    Akivaizdu, kad šis konservatorius yra tikras rusofobas. Jis tikrai atsidūrė tų, kurie pasiūlė legalizuoti sovietų karių paminklų griovimą, pripažinti Lietuvos komunistų partiją nusikalstama organizacija, rate. Tarp tų "vanagų", kurie garsiai kalba apie Rusijos "agresiją". Jis palankiai įvertino paminklo sovietų aktyvistams, kuriuos 1946 metais nužudė "miško broliai", nugriovimą Marijampolės rajone ir paminklo, skirto sovietų kariams Alytaus rajone demontavimą.

    Tik rašytojai (tiksliau, dalis Lietuvos rašytojų profesionalų) iš Rašytojų sąjungos priešinosi šiuolaikinių kultūros vandalų planams.

    Apie tai pasakojo organizacijos vadovė Birutė Jonuškaitė. Ji pažadėjo spaudai kreiptis į kultūros ministrą ir Vilniaus merą su prašymu palikti paminklą ramybėje.

    Deja, tokių drąsių ir principingų žmonių šalyje yra nedaug. Lietuvių tautininkai negali atleisti Cvirkai "sovietinės saulės atnešimo". Todėl paminklo išmontavimas taptų raudonąja raketa, norint pradėti valstybinį karą su sovietų palikimu viešojoje erdvėje.

    Beje, Nacionalinio genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai tikisi tokio karo, sprendžiant iš jų pareiškimų. Būtent jie atlieka pagrindinį vaidmenį Cvirkos anūko kovoje su Vilniaus meru ir Arvydu Anušausku, kurie kaskart, kai tik pasitaiko proga, apdrėbia rašytoją purvu.

    Lietuvos Temidė, deja, netiki, kad Anušauskas ir Šimašius tyčiojasi iš mirusiojo atminimo. Nors, pavyzdžiui, panašiomis aplinkybėmis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Klaipėdos miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas, kai jis išreiškė asmeninę nuomonę apie "miško brolį" Adolfą Ramanauską-Vanagą. Akivaizdūs dvigubi teisingumo standartai, idealiai tinkantys formulei "saviems — viskas, priešams — įstatymas".

    Nepaisant to, garsus Vidmanto Bezaro pareiškimas tapo gaivaus oro gurkšniu pūvančioje pelkėje. Dėl savo pareigų jis, aišku, taip pat turėjo kalbėti apie "sovietmečio relikvijas", apie "aiškinamąsias lenteles, kurios greičiausiai turėtų būti šalia TSRS laikų paminklų" ir kitus nacionalistams patrauklius dalykus.

    Bet iš esmės Bezaras teisus: paminklą šiuo metu saugo valstybė. Jis gali būti išardytas, tačiau tam valstybė įstatymų nustatyta tvarka privalo pašalinti paminklo apsaugą.

    Maloniais žodžiais naujas KPD vadovas prisiminė ir klasikus, kurie pristatė Vilniui įspūdingą ir išties gražų kūrinį, pasirodžiusį Lietuvos TSR sostinėje 1959 metais.

    Nuoroda: paminklo Petrui Cvirkai autoriais tapo skulptorius Juozas Mikėnas ir architektas Vladislovas Mikučianis. Bronziniame paminkle, pastatytame ant granito pjedestalo, perteikti rašytojo portretiniai bruožai. Apibendrintos formos, rami, santūri laikysena suteikia paminklui monumentalumo.

    "Petro Cvirkos paminklo ir jo vardo skvero kompleksas gali būti laikomas to meto viešosios erdvės etalonu", — sakė Vidmantas Bezaras.

    Kaip atsakymas skamba senasis įrašas: "Daugelis žmonių mano, kad paminklas Cvirkai Lietuvos sostinėje buvo pastatytas už jo rašytojo nuopelnus. Bet iš tikrųjų šis paminklas buvo pastatytas jam už aktyvų sovietinio režimo palaikymą", — teigia filosofė Nerija Putinaitė.

    Blogas Cvirka rašytojas ar geras, bet jo kūriniai vis dar studijuojami mokykloje. Taigi, kas tokia Putinaitė šalia Cvirkos, kas ją žino? Niekas, kaip niekas nežino ir Kasčiūno su kompanija.

    Tegai:
    Petras Cvirka, Vilnius

    Svarbiausios temos