19:07 2019 Gruodžio 10
Tiesioginis eteris
  • USD1.1077
  • RUB70.4627
    Vaikai, archyvinė nuotrauka

    Mokslininkai išsiaiškino, kada žmogui kyla teisingumo jausmas

    © Depositphotos / Evgeny Kan
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    15

    Mokslininkai atliko eksperimentą ir nustatė, kad vaikai labiau nei suaugusieji linkę patirti stresą, kai jiems tenka spręsti moralinę dilemą

    VILNIUS, lapkričio 16 — Sputnik. Maskvos valstybinio psichologijos ir pedagogikos universiteto (MGPPU) mokslininkai ištyrė moralinio pasirinkimo psichofiziologines savybes ir nustatė, kad suaugusiųjų elgesys grupėje kilusio konflikto situacijoje iš esmės skiriasi nuo vaikų elgesio.

    Moralė, kaip parodyta daugelyje mokslinių darbų, yra vienas iš seniausių būdų santykiams tarp žmonių reguliuoti. Sąmoningai ar ne, žmogus visada derina savo veiksmus su moralės normomis.

    Maskvos valstybinio pedagogikos universiteto specialistai atliko tyrimą, kuris parodė, kaip per asmens tobulėjimą keičiasi moralinis konflikto vertinimas: pradedant besąlygišku vaikų reiškiamu savo grupės palaikymu ir baigiant teisingu elgesiu su kitų grupių nariais, kuris pasireiškia pas vyresnius vaikus ir suaugusius.

    Eksperimentą sudarė trys etapai: ramybė, dialogas abstrakčiomis temomis ir moralinių dilemų sprendimas. Viso eksperimento metu buvo užfiksuotas širdies ritmas. Vėliau buvo analizuojamas širdies ritmo kintamumas (HRV), tai yra mažiausias širdies plakimo reguliarumo pokytis. Šiame eksperimente HRV naudojamas kaip sisteminio kūno neatitikimo rodiklis, tai yra, jis pateikė informaciją apie streso būseną.

    "Dilemos esmė buvo atiduoti ką nors savo grupės nariui, kuriam tai buvo reikalinga, bet ne gyvybiškai svarbu, arba kitos grupės nariui, kuriam išteklių reikėjo, norint išgyventi. Siūlomos grupės buvo sudarytos pagal skirtingus požymius — šeimos ryšiai, etniniai, ir kt." — tyrimo idėją RIA Novosti komentavo Maskvos valstybinio pedagogikos universiteto Neurokognityvinių tyrimų laboratorijos Eksperimentinės psichologijos instituto tyrėja Irina Sozinova.

    Taigi, mokslininkai nustatė, kad pas vaikus, linkusius palaikyti kitų grupių narius, fiksuojama streso būsena, priešingai nei pas vaikus, kurie dažnai renkasi savo grupės narius.

    Suaugusiesiems, priešingai, kitų žmonių grupių narių palaikymas nekelia streso. 

    Mokslininkai mano, kad skirtinguose vystymosi etapuose suformuotos psichofiziologinės sistemos gali prieštarauti viena kitai, o tai lemia vaikų sisteminio nesutapimo procesus, sprendžiant moralines dilemas.

    Rezultatai buvo pristatyti tarptautinėje konferencijoje "Neuroinformatika-2019", taip pat tarptautinėje psichologijos mokslų konferencijoje (Internetioanal Conviention of Psychological Science) Paryžiuje 2019 metais.

    Dar šia tema

    Lietuva tapo ES lydere pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų skaičių
    Vyriausybė didina lėšas mokslo ir verslo bendradarbiavimui
    Tegai:
    mokslas

    Svarbiausios temos