07:07 2020 Vasario 29
Tiesioginis eteris
  • USD1.0977
  • RUB73.6096
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą

    Mokymosi pasiekimams įtakos turi daugybė veiksnių ir įsisenėjusių bei ignoruotų problemų, sako "Swedbank" ekonomistas Nerijus Mačiulis

    VILNIUS, gruodžio 6 — Sputnik. Naujausias Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) moksleivių gebėjimų tyrimas rodo, kad pagal visus vertintus kriterijus Lietuvos penkiolikmečių raštingumas ir toliau nesiekia EBPO šalių vidurkio, pareiškė "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

    Pernai Lietuva, pagal moksleivių gebėjimus, buvo 31 vietoje iš 79 vertintų šalių. Kaip pasakoja Mačiulis, Lietuva atsilieka nuo visų kaimyninių šalių, įskaitant ir Rusiją. Tuo metu Estija ne tik lenkia EBPO šalių vidurkį, bet ir nuo 2015 metų išlieka 3 vietoje pasaulyje.

    "Lietuvoje daug kalbama apie pajamų nelygybę, bet labiausiai akis ir širdį turėtų badyti mokymosi aplinkos ir pasiekimų nelygybė. Lietuvos moksleivių gebėjimų vidurkį žemyn nutempia prasčiausiai besimokantys moksleiviai, nesiekiantys antro iš šešių galimų gebėjimų lygio", — pabrėžė ekonomistas.

    Paaiškėjo, kad itin prastai besimokančių ir minimalių gebėjimų neįgyjančių moksleivių dalis Lietuvoje yra trigubai didesnė nei Estijoje. Be to, nuo EBPO šalių vidurkio Lietuva atsilieka ir pagal geriausiai besimokančių moksleivių dalį. Estijoje geriausius rezultatus pasiekia kas penktas moksleivis, Lietuvoje — tik vienas iš dešimties.

    Eksperto nuomone, viena iš priežasčių yra tai, kad beveik pusė ugdymui skiriamų atitenka pastatų priežiūrai ir administraciniams poreikiams. Net 40 proc. šalies moksleivių žinias ir įgūdžius turi gilinti korepetitorių pagalba.

    "Tariamai nemokamas mokslas Lietuvoje, deja, turi labai didelę kainą, kurią daugelis tėvų sumoka papildomais pinigais, o vaikai — neretai prarastomis gyvenimo galimybėmis", — pareiškė Mačiulis.

    Dar baisiau atrodo faktas, kad net 35 proc. mokyklų turi jungtines klases — tokias, kuriose mokosi skirtingo amžiaus ir skirtingų klasių moksleiviai.

    "Ką daryti? Pradžiai reikėtų nustoti neigti, kad mokyklų tinklas vis dar yra per tankus. Atkūrus šalies nepriklausomybę Lietuvoje gyveno 550 tūkst. 5-14 amžiaus metų vaikų, tačiau iki dabar jų skaičius sumažėjo lygiai per pusę. Tiesa, bendrojo ugdymo mokyklų skaičius irgi gerokai sumažėjo, tačiau neefektyvaus išteklių paskirstymo ir mokymo organizavimo problema išliko", — pažymėjo ekonomistas.

    Ekonomistas mano, kad būtina atsižvelgti į socialinės, ekonominės ir kultūrinės aplinkos įtaką, skurdžiose, socialinėje atskirtyje gyvenančių šeimų vaikams sunkiau pasiekti gerų rezultatų net pakliuvus į gerą mokyklą.

    Kaip pažymėjo ekonomistas, mokymosi pasiekimams įtakos turi daugybė veiksnių ir įsisenėjusių bei ignoruotų problemų.

    Dar šia tema

    Lietuvoje išaugo moksleivių, rūkančių elektronines cigaretes, skaičius
    Lietuva pateko į EBPO šalių penketuką pagal mokesčių sistemos konkurencingumą
    Pirmoji šalies ponia Japonijoje susitiko su Lietuva besidominčiais moksleiviais
    Tegai:
    Swedbank, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), mokykla, Lietuva

    Svarbiausios temos