20:45 2020 Liepos 16
Tiesioginis eteris
  • USD1.1414
  • RUB81.1888
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą

    Nuo 2017 metų atliekų perdirbimo padėtis Lietuvoje labai pagerėjo, tačiau vargu, ar tai galima paaiškinti ypatinga piliečių meile aplinkai

    VILNIUS, sausio 10 — Sputnik. Po Kalėdų ir Naujųjų metų ES šalyse, kaip ir visame pasaulyje, prasideda šiukšlių išvežimo sezonas ir daugelyje šalių tai yra rimtas smūgis aplinkai, tačiau Lietuvoje padėtis yra geresnė nei visoje ES, rašo žurnalas "The Economist".

    Straipsnyje rašoma, kad šiuo metu šiukšlių perdirbimo lygis Lietuvoje yra "rekordinis". 2017 metais čia buvo perdirbti beveik trys ketvirtadaliai (74 proc.) plastiko atliekų — tai buvo didžiausias rodiklis ES, kur vidutinė vertė siekė 42 proc. Blogiausia padėtis Suomijoje ir Prancūzijoje, kur šis skaičius buvo mažesnis nei 30 procentų.

    Kaip pažymėta, Lietuvos sėkmė daugeliu aspektų yra susijusi su 2016 metas įsigaliojusia užstato sistema. Jos esmė tokia, kad pirkdami gėrimus buteliuose vartotojai moka papildomus 10 centų. Po naudojimo butelius galima grąžinti į specialius automatus, kurie grąžina dešimt centų, o priimtas butelis išsiunčiamas į perdirbimo centrus.

    Taigi, iki 2017 metų pabaigos 92 procentai visų Lietuvoje parduotų butelių ir skardinių buvo grąžinti. Šis skaičius trigubai viršijo tą, kuris buvo prieš sistemos įdiegimą. Plastikinių pakuočių perdirbimo lygis pakilo iki beveik 20 procentų.

    Anot "The Economist" su nuoroda į Lietuvos valdžios atstovų pranešimą, tokia schema paskatino šalies gyventojus labiau rūpintis šiukšlių tvarkymu. Paaiškėjo, kad beveik 90 procentų lietuvių bent kartą naudojo taromatus. Kita vertus, paprastai Lietuvos gyventojai nelaiko savęs dideliais aplinkosaugininkais. Europos Komisijos 2017 metų tyrimo duomenimis, jie mažiau nei kitų ES šalių gyventojai aplinkosaugos problemas laiko "labai svarbiomis".

    "Lietuvių noras gali kilti ne iš meilės planetai Žemės, o dėl žemo kapitalo lygio. Lietuva užima antrą vietą Europoje pagal pajamų nelygybę tarp gyventojų. Dešimtadalis gyventojų per mėnesį gauna mažiau nei 245 eurus. Didmiesčiuose galima pamatyti šiukšlių konteineriuose besirausiančius žmones, ieškančius daiktų, kuriuos būtų galima įmesti į taromatą", — rašoma straipsnyje.

    Anot straipsnio autoriaus, šiuo metu sėkme gali pasirodyti tai, kad mažėja šiukšlių, o dar ir žmonės suranda papildomą uždarbį, tačiau ilgainiui tai gali tapti ne tokia jau ir gera perspektyva. Vokietijoje, kur dar 2003 metais buvo įvesta panaši užstato sistema, pajamos, gautos už užstato grąžinimą, neigiamai paveikė gamintojus ir jų siekį gaminti ekologiškesnes pakuotes.

    Šiukšlės ES šalyse
    © Sputnik /
    Šiukšlės ES šalyse

    Dar šia tema

    Aplinkosaugininkai primena automobilių savininkams: senas padangas reikia priduoti
    Adomėnas išjuokė Užupio komunalininkus už šiukšles
    Tegai:
    ekologai, žala aplinkai, šiukšlės

    Svarbiausios temos