08:21 2020 Liepos 09
Tiesioginis eteris
  • USD1.1286
  • RUB80.4584
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą

    Pažymima, kad daugiausia rusiškų filmų ir TV laidų rodoma "Lietuvos ryto TV" ir "BTV", tačiau ir šiuose kanaluose sutrumpėja transliavimo laikas

    VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Lietuvoje šį sezoną sumažėjo rusiškos produkcijos skaičius nacionaliniuose kanaluose. Apie tai pranešė "Ekspress-nedelia" su nuoroda į Lietuvos žiniasklaidą.

    Pažymima, kad penkerius metus iš eilės augo rusiškų laidų transliavimo valandų skaičius pagrindiniuose Lietuvos kanaluose. Taigi, 2016 metais sausio mėnesį jiems buvo skirta 151 val. per savaitę, o pernai — 212 val. per savaitę. Nuo šių metų sausio rusų kalbos laidoms skiriamos 125 valandos.

    Daugiausia rusiškų filmų ir laidų rodo "Lietuvos ryto TV" ir "BTV".

    Anot leidinio, praėjusį sezoną "Lietuvos ryto TV" rusiška produkcija buvo transliuojama daugiau nei 97 valandas per savaitę, o šį sezoną tik 29 valandas.

    "Situacija pasikeitė pasikeitus TV kanalo savininkams ir vadovams. "Lietuvos ryto TV" vadovaujantis Audrius Siaurusevičius sakė, kad kol kas rodoma anksčiau įsigyta rusakalbė produkcija, kai kurių serialų licencijos netrukus baigsis", — rašoma pranešime.

    Siaurusevičius pridūrė, kad kol kas neketina pirkti rusiškos produkcijos.

    Praėjusį sezoną "BTV" rusiškoms laidoms buvo teikiamos 46 valandos per savaitę. Šį sezoną šis skaičius sumažėjo beveik perpus — iki 24 valandų.

    "Rusiškos produkcijos "BTV" sumažėjo dėl geopolitinių priežasčių, nors ji ir turi savo nuolatinę žiūrovų auditoriją. Neradusi rusiškos produkcijos lietuviškose televizijose, ši auditorija migruoja į Rusijos kanalus, retransliuojamus Lietuvoje, todėl natūralu, kad netenkame dalies žiūrovų. Rusiškus serialus pakeitėme amerikietiškais ir europietiškais produktais, jie pamažu atranda savo auditoriją ir jų žiūrimumas auga", — sakė "BTV" kanalą valdančios "LNK" grupės atstovas spaudai Gediminas Malaškevičius.

    Lietuvos kova su Rusijos žiniasklaida

    Lietuvos valdžios institucijos dažnai skelbia apie priešišką informaciją, propagandą ir suklastotas žinias, kurias tariamai skelbia iš Rusija, siekdama "išprovokuoti visuomenės įtampą ir Lietuvos žmonių nepasitikėjimą savo valstybe".

    Be to, Baltijos šalys reguliariai draudžia transliuoti Rusijos televizijos kanalus, grįsdamos savo sprendimus tuo, kad laidos pateikia "neteisingą" požiūrį į įvykius. Be to, Baltijos respublikų vadovybė riboja žurnalistų prieigą prie oficialių renginių ir sudaro kitas kliūtis.

    Vienas iš paskutinių Rusijos žiniasklaidos priespaudos Lietuvoje pavyzdžių yra atsisakymas leisti žurnalistams dalyvauti teismo posėdyje, kai buvo skelbiamas nuosprendis "Sausio 13-osios" byloje. Lietuvos valdžia atsisakė suteikti leidimą "Pervyj kanal", RT, RIA Novosti ir leidiniui "Izvestija".

    Vilniaus veiksmus pasmerkė Europos žurnalistų federacija (EFJ). ESBO atstovas žiniasklaidos klausimais Arlemas Deziras pabrėžė, kad Sputnik padėtis Baltijos šalyse yra nepriimtina.

    Be to, neseniai Vilniaus oro uoste buvo sulaikytas vyriausiasis Sputnik Lietuva redaktorius Maratas Kasemas. Žurnalistas buvo apieškotas ir apklaustas, vėliau jam buvo įteiktas dokumentas, kuriame buvo pasakyta, kad jis kelia "grėsmę šalies nacionaliniam saugumui".

    Anksčiau oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pabrėžė, kad Baltijos šalių valdžios institucijos vykdo Rusijos žiniasklaidos teisių pažeidimo politiką, kuri pažeidžia rusakalbių gyventojų interesus.

    Dar šia tema

    MIA "Rossija segodnia" kreipėsi į IFJ ir RSF dėl Sputnik Estijos
    Lavrovas Sputnik Estija situaciją pavadino "ES reputacijos dėme"
    Rusijos ambasada Estijoje ragina Taliną leisti Sputnik Estija tęsti darbą
    Tegai:
    televizija, rusų kalba, Lietuva

    Svarbiausios temos