19:29 2020 Vasario 25
Tiesioginis eteris
  • USD1.0840
  • RUB70.7943
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą

    Rytų bloko šalys mano, kad ES mobilusis paketas padarys ekonominę žalą įmonėms ir pablogins klimatą

    VILNIUS, vasario 6 — Sputnik. Rytų Europos šalys grasina kreiptis į ES Aukščiausiąjį Teismą dėl naujų taisyklių vežėjams, kurie verčia savo sunkvežimius grįžti namo kas aštuonias savaites, praneša "Reuters".

    Vežimo taisyklių peržiūrą palaiko įtakingesnės ES šalys, tokios kaip Nyderlandai ir Prancūzija. "Rytinio bloko" šalys pažymi, kad šios taisyklės tik sustiprins skirtumus tarp rytinės ir vakarinės ES dalių.

    Neturtingos šalys, esančios Europos Sąjungos rytiniame flange, nori pasipelnyti siūlydamos paslaugas mažesnėmis kainomis, kad sustiprintų savo ekonomiką, rašoma straipsnyje.

    Gruodį dauguma ES šalių susitarė reformuoti kelių transporto sektorių. Tai yra suteikti užsienyje dirbantiems sunkvežimių vairuotojams teisę grįžti namo kas tris ar keturias savaites. Be to, sunkvežimių vairuotojai privalo praleisti bent 45 valandų savaitinį poilsį ne transporto priemonėje ir ne stovėjimo aikštelėse, o darbdaviai privalo mokėti už apgyvendinimą.

    Nauji įstatymai taip pat privers tarptautiniame eisme dalyvaujančius sunkvežimius kas aštuonias savaites grįžti į savo įmonės būstinę. Tai yra žingsnis, kuriuo siekiama kovoti su praktika registruoti transporto įmones šalyse, kuriose taikomi mažesni mokesčiai, faktiškai ten nevykdydami operacijų.

    Anot "Reuters" šaltinio, Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Bulgarija, Rumunija, Vengrija, Malta ir Kipras priešinosi tokioms naujovėms.

    Ateinančiais mėnesiais Europos Parlamente vyks diskusijos dėl naujų krovinių vežimo taisyklių. "Rytų bloko" šalys pažadėjo kreiptis į teismus, jei bus neigiamas derybų rezultatas.

    Visų pirma, šaltinio teigimu, jei nebus pasirinkimo, Rytų Europos šalys kreipsis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (Court of Justice of the European Union/CJEU).

    Šių šalių atstovai pažymi, kad sunkvežimių grąžinimas daro ekonominę žalą jų įmonėms, taip pat didėja anglies išmetimas, o šalys stengiasi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kad padėtų kovoti su klimato kaita.

    Vakarų šalys, kita vertus, į šią "Rytų bloko" poziciją žiūri tiesiog kaip į socialinio dempingo praktikos apsaugą — verslo operacijų perkėlimą į šalis, kuriose yra mažesni atlyginimai, mokesčiai ar darbuotojų teisės.

    Lietuva ilgą laiką buvo susirūpinusi tuo, kas vyksta krovinių gabenimo srityje. Praėjusių metų lapkritį Lietuvos vežėjai surengė mitingą, norėdami atkreipti valdžios dėmesį į šios srities problemas.

    Anksčiau vyriausybė priėmė pataisas ir ketina padidinti vairuotojų atlyginimų santykį nuo 1,3 iki 1,65. Anot ekonomistų, tokia mokesčių našta bus nepakeliama mažoms transporto įmonėms, valdančioms iki dešimties vilkikų.

    Iš 4,8 tūkst. šalyje veikiančių įmonių 85 proc. įmonių, turinčių leidimą gabenti tarptautines prekes, turi mažiau nei dešimties automobilių parką.

    Toks sprendimas Lietuvoje buvo priimtas tuo pačiu metu, kai Europos Sąjunga vykdė procedūras, kurių metu buvo priimtas Mobilumo paketas.

    Kai kuriais vertinimais, šie teisės aktai dar labiau susilpnins Lietuvos ir kitų periferinių Europos transporto sektoriaus konkurencingumą, o tai palengvins didelių ES šalių pervežimus.

    Dar šia tema

    Ekspertas: ES neskirs Lietuvai pinigų visiškam Astravo AE energijos blokavimui
    Ekonomistas papasakojo, kam išleidžiamos ES lėšos Lietuvoje
    Tegai:
    krovinių vežimas, ES, Baltijos šalys

    Svarbiausios temos