01:44 2020 Balandžio 01
Tiesioginis eteris
  • USD1.0956
  • RUB85.9486
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą

    1983 metais Lietuvoje tėvas netyčia nupjovė žoliapjove abi trejų metų dukters kojas. Mergaitei buvo atlikta sudėtinga operacija Maskvoje, ji greitai išmoko vaikščioti ir jau ilgus metus gyvena Vokietijoje didelėje šeimoje

    VILNIUS, vasario 22 — Sputnik. Lietuvė Rasa Prascevičiūtė-Sept papasakojo RT, kaip ji gyvena praėjus 37 metams po to, kai jai pirmajai TSRS gydytojai atliko galūnių replantaciją.

    Kai Prascevičiūtei buvo treji metai, jai nutiko nelaimingas atsitikimas. 1983 metų birželio 17 dienos vakare mergaitė kartu su dvyne seserimi Aušra žaidė slėpynių Lietuvos kaimo pievoje. Tuo metu jų tėvas Vytautas Prascevičius, dirbęs "Vadaktų" kolūkyje, paleido žoliapjovę. Po akimirkos, kai ji pajudėjo, vyras išgirdo riksmą. Žoliapjovė nurėžė Rasai abi kojas.

    Radviliškių ligoninė, artimiausia kolūkio ligoninė, neturėjo operacijai reikalingos įrangos. Tuomet vietiniai gydytojai susisiekė su Maskva — su chirurgu Ramazu Datiašviliu.

    Specialiai mergaitės transportavimui buvo paskirtas lėktuvas "Tu-34". Praėjus 12 valandų po tragedijos, Datiašvilis Filatovo vaikų ligoninėje pasitiko mažąją pacientę.

    Gydytojas nusprendė prisiūti mergaitei kojas. Kartu su Datiašviliu operaciją atliko profesorius Viktoras Krylovas, anesteziologas Jurijus Nazarovas, širdies chirurgas Jakovas Brandas ir seselė Jelena Antoniuk.

    Kai Rasa atsigavo po anestezijos, Datiašvilis suprato, kad pirmoji galūnių implantavimo operacija TSRS buvo sėkminga — kojos buvo šiltos, atkurta kraujotaka.

    Микрохирург Рамаз Датиашвили и трёхлетняя Раса Прасцевичуте после успешной операции по реплантации обеих стоп
    © Sputnik / Дивакова
    Mikrochirurgas Ramazas Datiašvilis ir trejų metų Rasa Prascevičiūtė po sėkmingos abiejų pėdų transplantacijos

    Po operacijos mergaitei teko išgyventi skausmingą terapiją, tačiau praėjus dviem savaitėms nuo jos pradžios, Rasa pradėjo vaikščioti.

    Kol mergaitė buvo ligoninėje, jai siuntė žaislus iš visos Sovietų Sąjungos, nes visi laikraščiai rašė apie unikalią operaciją. Rasos kaimynai teigė, kad mergaitės motina pradėjo pardavinėti jai atsiųstus žaislus ir už šiuos pinigus pirkdavo degtinę. Tuomet vietos valdžia iš motinos ir tėvo atėmė tėvystės teises. 

    Mergaitė kelerius metus praleido tai vienoje ligoninėje, tai kitoje. Kai Rasai suėjo dešimt, jai prireikė dar vienos sudėtingos operacijos dėl to, kad viena koja buvo trumpesnė už kitą.

    Микрохирург Рамаз Датиашвили и трёхлетняя Раса Прасцевичуте
    © Sputnik / Стешанов
    Mikrochirurgas Ramazas Datiašvilis ir trejų metų Rasa Prascevičiūtė

    Lietuvos žurnalistai nufilmavo istoriją apie Rasą ir paragino žmones įsivaikinti sunkaus likimo mergaitę. Į tai atsiliepė mokytojų Pijaus Adomaičio ir Sofijos Adomaitienės šeima, gyvenusi netoli Rasos namų su 18 metų dukra ir 16 metų sūnumi.

    Tėvai mergaitę aplankė keletą kartų, tačiau pokalbiuose dažnai kildavo klausimų, kiek pinigų įtėviai gauna už vaiką. 

    Baigusi aukštąją mokyklą Lietuvoje, Rasa su draugu išvyko gyventi į Vokietiją. Ten 2008 metais ji sutiko jauną vyrą Efraimą Septą, kuris vėliau tapo jos vyru. Jų šeimoje yra trys vaikai — bendra dukra ir du Efraimo sūnūs iš pirmosios santuokos.

    Į Lietuvą Rasa atvyksta nedažnai — kartą per metus vienai savaitei. Aplanko įmotę ir sesę Aušrą su keturiais vaikais. 

    Раса Прасцевичюте с семьёй
    © Фото из личного архива
    Rasa Prascevičiūtė su šeima

    Rasa save vadina visiškai sveiku žmogumi. Ji sako, kad kartais jai skauda kojas, bet sveiki žmonės taip pat kartais patiria skausmus. 

    "Mes [mano vyras] net bėgiojame. Taigi jokių apribojimų nėra. Aš esu sveikas žmogus", — sakė Rasa.

    Rasa taip pat sakė, kad vis dar bendrauja su Datiašviliu. Anot jo, gydytojas pažadėjo jai, kad kada nors jie būtinai susitiks ir kartu pašoks. Datiašvilis dabar dirba mikrochirurgu, Rutdžerso universiteto Naujajame Džersyje plastinės chirurgijos katedros chirurgijos profesoriumi.

    Раса Прасцевичюте, архивное фото
    Rasa Prascevičiūtė

    Rasa prisipažįsta, kad nors ji pati yra iš Lietuvos ir gyvena Vokietijoje, žiūri tik Rusijos naujienas.

    "Man įdomu sužinoti apie Rusiją. <...> Manau, kad tai dar nuo vaikystės. Buvau sužavėta, kaip jie mane pasitiko, ir toks Maskvos vaizdas liko mano atmintyje", — sakė ji.

    Mergina taip pat pažymėjo, kad yra labai dėkinga visiems tiems žmonėms, kurie jai padėjo tą tragišką dieną. Jos manymu, tokio scenarijaus pakartoti šiandien neįmanoma. "Sakys: "Mes neturime benzino, išpurvins mašiną, duokite pinigų — tada galbūt", — sakė ji.

    Tegai:
    operacija, TSRS, Lietuva

    Svarbiausios temos