07:50 2020 Rugpjūčio 11
Tiesioginis eteris
  • USD1.1763
  • RUB86.6154
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą

    Pristatymas vyko Vilniaus choralinėje sinagogoje, renginį vedė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky

    VILNIUS, birželio 25 — Sputnik. Lietuvių rašytoja Rūta Vanagaitė ir vokiečių istorikas bei rašytojas Christoph'as Dieckmann'as pristatė naują knygą apie Holokaustą Lietuvoje "Kaip tai įvyko?".

    Šis kūrinys — bendras projektas, paremtas dvejų metų bendru rašytojų apie Holokaustą darbu Baltijos šalyje. Darbo metu buvo aptarti įvykiai ir nusikaltimai vokiečių okupacijos metu, jų eiga ir dalyviai, vokiečių ir lietuvių bendradarbiavimas šių nusikaltimų metu.

    Pristatymas įvyko ketvirtadienį Vilniaus choralinėje sinagogoje. Jame tiesiogiai dalyvavo Dieckmann'as, Vanagaitė, lietuvių poetas ir sovietų disidentas Tomas Venclova bei profesorė Irena Veisaitė, taip pat Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Tiesioginę renginio transliaciją Lietuvos žydų bendruomenė surengė Facebook.

    Pristatymo metu Dieckmann'as pasakė, kad 1941–1944 metais vokiečių okupacijos aukomis Lietuvoje tapo beveik 420 tūkst. žmonių. Iš jų 205 tūkst. žydų, įskaitant 5,8 tūkst. iš Vokietijos, Austrijos ir Prancūzijos. Be to, 170 tūkstančių sovietų karo belaisvių, taip pat penki tūkstančiai aukų tarp lietuvių, lenkų, rusų, sovietinių aktyvistų ir kitų.

    Iki 1941 metų liepos pabaigos Lietuvoje buvo nužudyta 20 tūkstančių žydų, o iki metų pabaigos buvo nužudyta apie 150 tūkstančių žydų. Tų metų birželio–rugpjūčio mėnesiais taip pat pradėjo formuotis getai — 90 tūkstančių žydžių, vaikų ir likusių vyrų šimtuose laikinų getų. Nuo rugpjūčio iki rugsėjo Kaune žuvo 11 tūkst., Vilniuje — 33 tūkst., keli tūkstančiai — Šiauliuose.

    Dieckmann'as patikslino, kad 48 000 žydų ir toliau gyveno getuose ir darbo stovyklose.

    Pati Vanagaitė priminė kitą savo knygą "Mūsiškiai", kuri buvo skirta žydų naikinimo Antrojo pasaulinio karo metais ir nacių bendrininkų temai. Rašytoja manė, kad tas darbas bus pirmasis ir paskutinis projektas, susijęs su Holokaustu.

    "Knygos tikslas buvo parodyti lietuviams, kas buvo Holokaustas, kad jie išgirstų ir pamatytų šią strategiją, taip pat tai, ką mačiau ir jaučiau, kai ją rašiau ir lankiausi naikinimo vietose. Knyga tapo labai populiari, buvo parduota 18 tūkstančių egzempliorių, ją perskaitė 100 tūkstančių lietuvių. Po to aš tikėjau, kad Lietuva pasikeis, kad nauji istorikai, rašytojai, prodiuseriai tęs šią temą ir padarys Holokaustą artimu ir svarbiu šiai visuomenei. Bet taip nebuvo", — sakė ji.

    Vanagaitė papasakojo apie susitikimą su Dieckmann'u Jeruzalėje. Ji uždavė jam keletą klausimų apie knygą "Mūsiškiai" ir Holokaustą ir suprato, kad istorikas šia tema žino daug. Rašytoja ėmė prašyti, kad jis perteiktų savo žinias neakademinei bendruomenei prieinama forma.

    Tačiau tikrasis Vanagaitės iššūkis buvo bandymas įtikinti Dieckmann'ą parašyti knygą bendradarbiaujant su ja, nes, kaip save apibūdino pati lietuvių rašytoja, ji yra tarsi "raudona vėliava" — niekur negali parduoti savo darbų.

    Knyga iš dalies finansuota iš "Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondo". Buvo skirta dešimt tūkstančių eurų.

    Christoph'as Dieckmann'as — vokiečių istorikas ir rašytojas, Fritz'o Bauer'io instituto tyrėjas. Vienas iš pirmaujančių Holokausto ekspertų Lietuvoje. Jo studija "Vokietijos okupacinė politika Lietuvoje 1941–1944 m." įvertinta Tarptautiniu Jad Vašem knygos apdovanojimu už tyrimą Holokausto tema. Dieckmann'as taip pat yra Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti narys.

    Skandalas dėl Rūtos Vanagaitės knygos

    Lietuvoje 2017 metais kilo su Rūtos Vanagaitės knyga "Mūsiškiai" susijęs skandalas. Joje rašytoja pasakoja apie masinį ir savanorišką lietuvių dalyvavimą žydų žudynėse Antrojo pasaulinio karo metu. Neseniai už "Mūsiškius" rašytoja gavo kasmetinį Europos žydų kongreso (EŽK) apdovanojimą.

    Žiaurūs išpuoliai prieš Vanagaitę prasidėjo po jos pasisakymų apie tai, kad vienas iš "miško brolių" — ginkluoto antisovietinio pokario pogrindžio lyderių — Adolfas Ramanauskas-Vanagas — galėjo dalyvauti žydų žudynėse ir būti KGB agentu.

    Rūta Vanagaitė, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Tai sutapo su jos naujos autobiografinės knygos "Višta strimelės galva" išleidimu. Kaip nepritarimo rašytojos istoriniam vertinimui ženklą leidykla "Alma Littera" išėmė iš pardavimo visas jos knygas ir nutraukė bendradarbiavimo sutartį. Anksčiau "Sputnik Lietuva" rašė, kad tuo metu Europos žydų kongresas pasmerkė išpuolius prieš rašytoją. Pasak Kongreso pirmininko Mošės Kantoro, Vanagaitės persekiojimas primena "tamsius laikus".

    Kongresas paragino Lietuvos Vyriausybę ir politinį elitą "rimtai išnagrinėti lietuvių vaidmenį nacių okupacijos metu, sustabdyti šlovinimą tų, kurie bendradarbiavo su naciais ir aktyviai dalyvavo Lietuvos žydų žudynėse". Per Holokaustą žuvo apie 90 % Lietuvos žydų. Žudant žydus, Lietuvą okupavusiems naciams neretai talkindavo vietos kolaborantai.

    Lietuvoje "partizanais" laikomi "miško broliai" — nacionalistiškai nusiteikę ginkluoto judėjimo, 1940–1950 m. veikusio šalies teritorijoje, organizatoriai. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis iš tų, kurie buvo prieš Tarybų valdžią, prisijungė prie fašistinės Vokietijos. "Miško broliai" buvo prisidėję prie civilių gyventojų naikinimo ir tarybinių partijų darbuotojų žudynių.

    Dar šia tema

    "Jūsiškiai" nėra "Mūsiškiai": kodėl kilo naujos aistros dėl Rūtos Vanagaitės
    Ekspertas atskleidė, kas laukia Lietuvos, jei ji perrašys Holokausto istoriją
    Tegai:
    Lietuva, Holokaustas, Rūta Vanagaitė

    Svarbiausios temos