01:56 2020 Liepos 15
Tiesioginis eteris
  • USD1.1375
  • RUB80.8370
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą

    Bendrovė be leidimo į aplinką leido ftalatus, galinčius sukelti įvairių rūšių vėžį, diabetą, nevaisingumą, persileidimą ir kitas ligas

    VILNIUS, birželio 29 — Sputnik. Už aplinkos teršimą ftalatais iš stacionarių taršos šaltinių bendrovei "Vilniaus vandenys" skirta bauda, praneša Aplinkos apsaugos departamentas (AAD).

    Atlikus patikrinimą nustatyta, kad "Vilniaus vandenys" per 2014–2018 metus iš nuotekų valyklų su ūkio buities ir gamybinėmis nuotekomis be leidimo į aplinką leido teršalus — ftalatus. Už nedeklaruotą taršą iš stacionarių taršos šaltinių, išleistą be teisės aktais nustatyta tvarka išduoto leidimo, bendrovei už 2014–2018 metų mokestinius laikotarpius apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu, iš viso — 7 561 902 eurus.  

    Anot AAD, Aplinkos ministerija 2014 metais pakeitė Nuotekų tvarkymo reglamentą, kuriame nurodyta, kad ftalatai nustatyti kaip prioritetinės pavojingos medžiagos, kurių išleidimas su nuotekomis turi būti nutrauktas iki 2033-iųjų. Todėl nuo 2014 metų vandentvarkos įmonės, nustačiusios, kad jų nuotekose yra prioritetinių pavojingųjų medžiagų, turėjo pasikeisti taršos leidimą ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ir šias medžiagas įsirašyti į leidimus bei neviršyti nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos.

    AAD pažymėjo, jog "Vilniaus vandenys", turėdami žinybinę laboratoriją, privalo atlikti tyrimus, monitoringą ir stebėti laboratorinius duomenis, bet daugiau nei šešerius metus nesiėmė jokių veiksmų, kad į taršos prevencijos kontrolės leidimą būtų įtraukti ftalatai.

    "Laikantis leidime teršalų išleidimo iš nuotekų valyklos į aplinką sąlygų ir kontroliuojant į centralizuotą nuotekų surinkimo sistemą savo nuotekas išleidžiančius abonentus, pradėtų veikti principas, kad už taršą moka tiesioginis teršėjas. Tad kontroliuojant gamybines nuotekas į nuotekų surinkimo sistemą išleidžiančius abonentus, pagal sutartinius įsipareigojimus šie abonentai turėtų atlyginti "Vilniaus vandenims" už sutartyje nenumatytus arba didžiausias leidžiamas koncentracijas viršijančius teršalus", — sakoma pranešime. 

    Ftalatai, kurių rasta iš nuotekų valyklų išleistuose teršaluose, — dirbtinės priemaišos, beveik visada naudojamos PVC plastikuose kaip minkštikliai. Kadangi jie nėra smarkiai įsitvirtinę plastike, nesunkiai patenka į aplinką per visą daikto naudojimo laikotarpį.

    Moksliniai tyrimai rodo, kad šis silpnas sintetinis estrogenas siejamas su daugybe ligų: įvairių rūšių vėžiu, diabetu, rezistencija insulinui, širdies ir kraujagyslių ligomis, nevaisingumu, persileidimu, antsvoriu, skydliaukės problemomis, taip pat paskatina uždegiminius procesus, galinčius sukelti sunkias žarnyno ligas. Vaikams ftalatai gali sukelti astmą ir yra ypač pavojingi nėščioms moterims, nes net maža jų dozė kenkia vaisiaus vystymuisi.

    AAD pabrėžia, kad ftalatai — visame pasaulyje aktuali problema. Nors Lietuvos vandentvarkos įmonės teigia, kad Europoje nėra technologinių galimybių ftalatų pašalinimui iš nuotekų, tačiau daugelis Vakarų Europos valstybių šiai problemai spręsti jau dabar pasitelkia modernias technologijas ir skiria milijonines investicijas. AAD konsultavosi su aplinkos apsaugos problemas nagrinėjančiais  Lietuvos mokslininkais — jų nuomone, ftalatams pašalinti iš nuotekų yra sukurta technologinių sprendimų, tik į juos reikia investuoti.

    Aplinkos apsaugos departamento sprendimą UAB "Vilniaus vandenys" per 1 mėnesį gali apskųsti teismui.

    Dar šia tema

    "Grinda" parodė, kaip Vilniuje vyksta paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukcija
    Verkių ir Kareivių gatvėse bus rekonstruoti lietaus nuotekų tinklai
    Žiniasklaida: Klaipėdos uostas į Kuršių marias leido nuotekas su gyvsidabriu
    Tegai:
    Lietuva, Vilniaus vandenys, aplinkos tarša

    Svarbiausios temos