01:32 2020 Liepos 03
Tiesioginis eteris
  • USD1.1286
  • RUB79.4434
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2116)

    Čaplinskas pabandė atsakyti į vieną iš dažniausiai užduodamų klausimų — kada baigsis COVID-19 ligą sukeliančio koronaviruso pandemija

    VILNIUS, birželio 30 — Sputnik. Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas pareiškė, kad bet kokios pandemijos pabaiga dažniausiai priklauso nuo kelių veiksnių. Šiuos veiksnius medicinos mokslų daktaras aprašė savo Facebook paskyroje.

    Pirmasis veiksnys — kiek žinome apie patį virusą

    Anot Čaplinsko, kuo daugiau žmonės žinos apie COVID-19 ligą sukeliantį virusą, tuo greičiau sugebės jo atsikratyti. Šios žinios būtinos kuriant veiksmingus ir saugius skiepus. Medicinos mokslų daktaras pažymėjo, kad naujojo SARS-CoV-2 koronaviruso didelis panašumas į anksčiau tyrinėtus SARS ir MERS koronavirusus padėjo paspartinti skiepų kūrimo procesą.

    Antrasis veiksnys — pramonės pajėgumai gaminti didelį skiepų kiekį

    ULAC vadovo teigimu, skiepų sukūrimas — tai tik pirmas žingsnis link pandemijos pabaigos. Jo manymu, skiepai turės būti gaminami masiškai, paskirstomi visame pasaulyje ir įskiepyti visiems žmonėms tuo pačiu metu. Tačiau logistika, kurios reikia pagaminus vakciną, gali trukti ilgiau nei vakcinos sukūrimas ir tyrimai. Kuo greičiau pavyks tai padaryti, tuo greičiau atsikratysime pandemijos, tvirtina Čaplinskas.

    "Šiuo metu daugiau nei 160 kompanijų kuria skiepus. Kai kurie specialistai mano, kad anksčiausiai skiepai nuo koronavirusų gali būti sukurti 2020 metų gruodį. Prireiks dar pusmečio kad išsiaiškintų, ar vakcina veiksminga. Jei skiepai veiksmingi, tolesnė logistika, įskiriant masinę gamybą, greičiausiai truktų dar 3-6 mėn. Tai reiškia, kad greičiausiai skiepai būtų paruošti paskirstyti 2021 metų vidurį", — rašo Čaplinskas.

    Trečiasis veiksnys — virusų savybės
    Bakterijas naikinančios lempos metro vagone
    © Sputnik / Кирилл Каллиников

    ULAC vadovas pabrėžia, kad virusai gali mutuoti, jų agresyvumas gali sumažėti arba padidėti. Jei virusai mutuos ir pasidarys agresyvesni, visas skiepų kūrimo darbas nueis perniek. Ir tokiu atveju pandemija labai užsitęs. Jei virusai mutuos priešinga kryptimi ir taps mažiau agresyvūs, COVID-19 liga bus lengvesnė, ne tokia mirtina ir tai padėtų nutraukti pandemiją su mažiau mirusių žmonių.

    "Kiek žinoma, koronavirusai mutuoja lėtai, svarbiausios viruso genomo dalys nemutuoja, o tai reiškia, kad viruso agresyvumas nedidėja. Todėl mokslininkai mano, kad baigti pandemiją gali pakakti vienos vakcinos", — pridūrė medicinos mokslų daktaras.

    Ketvirtasis veiksnys — fizinio atstumo laikymasis

    Čaplinskas atkreipė dėmesį į tai, kad atsiveriant šalims, milijonai žmonių nesilaiko fizinio atstumo ir daug žmonių užsikrečia.

    "Augant sergančiųjų skaičiui, gali nepakakti sveikatos priežiūros sistemos pajėgumų, todėl pandemija bus įveikta vėliau, nes pagrindiniai ištekliai ir energija bus skiriami tik naujiems ligoniams gydyti. Šie ištekliai galėtų būti skirti skiepams kurti, jų masinei gamybai ir, suprantama, kitoms sveikatos problemoms spręsti", — pažymėjo ULAC vadovas.

    Todėl, pasak Čaplinsko, reikėtų elgtis atsargiai, kiek įmanoma, ir toliau laikytis fizinio socialinio atstumo, kol veiksminga ir saugi vakcina bus prieinama kiekvienam.

    Penktasis veiksnys — veido kaukės dėvėjimas

    Didelio užsikrėtimo atvejų skaičiaus padidėjimo ir išteklių skyrimo naujiems ligoniams gydyti (dažnai kitų ligonių sąskaita) galima išvengti dėvint kaukę, mano ULAC vadovas.

    Naujausi tyrimai rodo, kad kaukės gali sustabdyti virusų plitimą visuomenėje. Virusais galima užsikrėsti šnekučiuojantis.

    "Aerozoliai, turintys virusų, gali laikytis ore iki 14 min., tad, jei kiekvienas pradės dėvėti kaukę, virusų plitimas sulėtės. Tai reiškia — mažiau ligonių, atitinkamai daugiau bus galima skirti lėšų skiepams kurti, masiškai gaminti ir skirstyti. Todėl pandemija baigtųsi greičiau", — pasakė Čaplinskas.

    Šeštasis veiksnys — tyrimai

    Teisingai testuojant ir vykdant kontaktų paiešką, galima sušvelninti suvaržymus ir greičiau prikelti ekonomiką, mano ULAC vadovas. Jo manymu, reikia tirti visus simptomus jaučiančius žmones ir sąlytį turėjusius asmenis, net jei jie nejaučia ligos simptomų. Teigiami turėtų būti ne daugiau kaip 3 proc. testų rezultatų.

    Vakcinos nuo koronaviruso sukūrimas
    © Sputnik / Максим Богодвид

    Be to, reikia nustatyti kuo daugiau užsikrėtusiųjų ir kontaktą turėjusių asmenų, kad juos izoliuoti arba karantinuoti. Jei visa tai padaryti tikrai greitai (maždaug per dieną), vien to gali pakakti epidemijai suvaldyti — epidemija kontroliuojama, jei galima izoliuoti 60 proc. pacientų, kai jiems tik pasireiškia simptomai ir kaip įmanoma greičiau atsekti bent pusę jų kontaktų, kol pastarieji nieko neužkrėtė, pažymi Čaplinskas.

    Pabaigoje ULAC vadovas pažymėjo, jog pandemija pasibaigs atsiradus skiepams, bet nežinia, kada tai bus. O pandemijos eiga priklausys nuo to, kaip kelis ateinančius mėnesius bus laikomasi fizinio socialinio atstumo priemonių ir tyrimų. Todėl svarbus kiekvieno šalies gyventojo indėlis į pandemijos greitesnį likvidavimą.

    Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, palikdama nepaprastąją padėtį. Karantino režimas galiojo nuo kovo 16 dienos. Šiuo metu Lietuvoje iš viso patvirtinta 1817 infekcijos atvejų, 1515 žmonių pasveiko, 78 žmonių mirė.

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kovo 11 dieną paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 10 milijonų užkrėtimo atvejų, daugiau nei 502 tūkst. žmonių mirė.

    Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
    © Sputnik /
    Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
    Temos:
    Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2116)
    Tegai:
    pandemija, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), koronavirusas

    Svarbiausios temos