07:23 2020 Rugpjūčio 12
Tiesioginis eteris
  • USD1.1783
  • RUB85.6858
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą

    Liepos 6-ąją Lietuvoje švenčiama pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventė, dar vadinama Valstybės diena

    1253 metų liepos 6-ąją dieną buvo karūnuotas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas.

    Valstybės diena yra Lietuvos valstybinė šventė, kuri yra švenčiama liepos 6 dieną minint pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnaciją. Diena oficialiai yra švenčiama nuo 1991 metų.

    Mindaugo karūnavimo dieną švęsti liepos 6-ąją pasiūlė istorikas prof. Edvardas Gudavičius 1989-aisiais, atsitiktinai pasirinkęs vieną iš 1253 metų liepos sekmadienių, nes padarė prielaidą, kad karūnavimai galėjo vykti tik sekmadieniais.

    Šventės ištakos

    Istorijos šaltiniuose Mindaugas pirmą kartą paminėtas 1219 metais kaip vienas iš kelių tikrosios Lietuvos arba vadinamosios Lietuvos žemės kunigaikščių, kurių vardu gal smulkių lietuvių kunigaikštysčių konfederacijos vadovų, o gal tik vieno Lietuvos vyriausiojo kunigaikščio Živinbudo pasiuntiniai tais metais sudarė Lietuvos ir Halčio-Volynės kunigaikštystės valstybių taikos sutartį.

    Istorikai spėja, kad Lietuvos valstybė jau buvo sukurta ir vieno valdovo sujungta dar prieš pirmąjį Lietuvos karalių Mindaugą. Deja, tik apie jį turima tikslių istorijos duomenų. Istorijos šaltiniuose jis vadinamas Mindaugu Išmintinguoju. Nesunku atspėti, kodėl lietuviai jam suteikė tokį garbingą vardą — jis tuo metu (XIII a. pradžioje) sugebėjo vykdyti tokią lanksčią politiką, kuri niekais pavertė begales Kryžiuočių ordino planų.

    Labai reikšmingas Mindaugo politikos žingsnis — krikščionių tikėjimo priėmimas 1251 metų kovo 1 dieną (data spėjama). Valdovui priėmus krikštą, 1251 metai, kai kurių istorikų nuomone, laikytini Lietuvos krikšto pradžia. Mindaugas buvo pakrikštytas kartu su žmona Morta ir dviem sūnumis Rukliu ir Rupeikiu bei daugeliu karių.

    Картина Крещение Миндаугаса и коронация короля Литвы
    © Photo : Straipsniai
    Karaliaus Mindaugo krikštas ir karūnavimas

    1251 metais Mindaugui priėmus krikštą, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė popiežiaus Inocento IV Milane surašyta bule buvo paskelbta katalikiška Lietuvos karalyste, pavaldžia Romos vyskupui.

    Todėl dažnai rašoma, kad Mindaugas yra ne tik valstybės suvienytojas, bet ir krikštytojas.

    Nors Lietuvos krikštas datuojamas 1251 metais, kai krikštijosi jos valdovas Mindaugas, tačiau po sėkmingo 1260 metų Durbės mūšio Mindaugas grįžo prie senovės lietuvių religijos ir krikščionybės plitimas Lietuvoje nutrūko. Kadangi katalikiškasis krikštas nepaplito, jis buvo pakartotas XIV a. pabaigoje, kai Krėvos sutartyje (1385 metais) tuometis Lietuvos valdovas Jogaila įsipareigojo įvykdyti Lietuvos krikštą.

    Oficialiai Lietuva pakrikštyta 1387 metais Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo iniciatyva.

    Mindaugas ir Morta

    Manoma, kad Morta Mindaugienė gimė apie 1210 arba 1215 metais Agluonoje, Latgaloje, mirė 1262 metais Vilniuje. Kaip Mindaugo žmona ji tapo karūnuota Lietuvos karaliene.

    Nėra jokių žinių, kad iki Mortos Mindaugas būtų turėjęs kitą žmoną, nors Vaišelga yra minimas kaip jo sūnus. Mindaugo vedybų su Morta tiksli data nėra žinoma. Pagrindinis istorinis šaltinis, kuriame minima karalienė Morta — tai Eiliuotoji Livonijos kronika, kurioje rašoma, kad atvykusį iš Rygos Livonijos ordino magistrą Andrių Štirlandietį "pasveikino ir karalienė, meilingai žengusi į menę".

    Mindaugui aptarus krikšto ir karūnacijos reikalus su Livonijos magistru, gavus popiežiaus pritarimą, buvo "krikštintas ir šventintas karalius Mindaugas galingas ir jo žmona Morta", magistras įsakė iš "kilniųjų brangenybių karaliui Mindaugui ir jo žmonai Mortai pagaminti dvi karūnas".

    Tais laikais tik popiežius suteikdavo valstybių valdovams, jo manymu to vertiems, karaliaus vainiką. Mindaugas sulaukė popiežiaus leidimo vainikuotis Lietuvos karaliumi, ir 1253 metų liepos 6 dieną jis ir kunigaikštienė Morta užsidėjo karūnas.

    Valstybės dieną arba jos išvakarėse iškilmingai įteikiama Lietuvos Karalienės Mortos premija darbščiausiems, kūrybingiausiems ir talentingiausiems Lietuvos vaikams iki 16 metų už pasiekimus muzikos, dailės, teatro, literatūros ir kitose meno srityse.

    2015 metas karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai pastatytas paminklas vienoje iš numanomų Mortos gimimo vietų — Latvijos Agluonos mieste.

    Памятник королю Миндаугасу и его жене Морте в Латвии
    Paminklas karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai Agluonos mieste, Latvija

    Apsikrikštijęs Mindaugas pastatė savo valstybės sostinėje Vilniuje pirmąją Katedrą, kurios liekanų prieš keletą metų surasta dabartinės Vilniaus Arkikatedros požemiuose.

    Tokiu būdu Lietuvos didysis kunigaikštis, vėliau Lietuvos karalius Mindaugas žengė žingsnį Lietuvos valstybės tarptautinio pripažinimo Europoje link. Vis dėlto karaliaus Mindaugo ir kunigaikštienės Mortos karūnavimas buvo dar reikšmingesnis pasiekimas Lietuvai, kai popiežiaus įsaku buvo įkurta Lietuvos vyskupija, o kartu ir Lietuvos valstybė.

    Tuomet popiežius įkūrė tiesiogiai Šventajam Sostui pavaldžią Lietuvos vyskupiją, o pirmasis Lietuvos vyskupas Kristijonas net išrūpino teisę įsteigti aukštąją mokyklą. Taigi, dar viduramžiais Lietuvai buvo atsivėrusi galimybė integruotis į krikščioniškąją Europos kultūrą, kartu plėtojantis ir baltiškajai tautos kultūrai.

    Mindaugo nužudymas

    Šias šviesias viltis ir puikias galimybes nutraukė karaliaus Mindaugo ir jo sūnų, sosto įpėdinių, nužudymas 1263 metais, kitaip pakreipęs tolesnį Lietuvos valstybės likimą.

    Памятник королю Миндаугасу в Вильнюсе
    © Depositphotos / Birute
    Karaliaus Mindaugo paminklas Vilniuje

    Rūpindamasi savo vaikais Morta priėmė fatališką sprendimą: mirdama ji patarė Mindaugui vesti jos seserį, kad "kita vaikų neskriaustų", visiškai nepaisydama to, kad sesuo buvo ištekėjusi už Nalšios kunigaikščio Daumanto. Taigi, kai Mindaugas sulaikė į sesers laidotuves atvykusią Daumantienę ir privertė ją išsiskirti su vyru, Daumantas tapo jo mirtinu priešu. 1263 metų rudenį, susimokęs su Mindaugo seserėnu Treniota, jis nužudė ne tik Mindaugą, bet ir du jo sūnus Ruklį bei Rupeikį.

    Iš visos Mindaugo šeimos išsigelbėjo tik Vaišalgas, jis pabėgo į Pinską (Girstutis greičiausiai buvo miręs anksčiau, kadangi šaltiniai jo nebemini).

    Мост Миндаугаса в Вильнюсе
    Karaliaus Mindaugo tiltas Vilniuje

    Mindaugo karūnavimo, kaip Lietuvos valstybės europinio pripažinimo, diena jau buvo minima nepriklausomoje Lietuvoje prieš TSRS.

    Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas 1990 metų spalio 25 dienos įstatymu "Dėl švenčių dienų" liepos 6-ąją, Mindaugo karūnavimo dieną, paskelbė Valstybės švente.

    Mindaugo karūnavimo diena
    © Sputnik /
    Mindaugo karūnavimo diena
    Tegai:
    Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, Mindaugo karūnavimo diena, Valstybės diena

    Svarbiausios temos