06:47 2020 Rugpjūčio 07
Tiesioginis eteris
  • USD1.1843
  • RUB86.9321
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą

    Pasaulio sveikatos organizacija vairuotojų išsiblaškymą laiko viena didžiausių problemų saugumui kelyje

    VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Draudikai papasakojo, kokie pašaliniai vairuotojų veiksmai daromi sėdint prie vairo tampa eismo įvykių priežastimis. Apie tai pranešė draudimo bendrovė BTA.

    Kaip pastebi bendrovė, į eismo įvykį patekę vairuotojai dažniausiai neprisipažįsta, kad kritiniu momentu užsiėmė kitais dalykais, tokiais kaip naršymas ar kalbėjimas telefonu, valgymas, žaidimais su vaikais ar nesusitvarkė su automobilio salone nerimstančiu naminiu gyvūnu. 

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) vairuotojų išsiblaškymą laiko viena didžiausių problemų saugumui kelyje, o JAV skaičiuojama, kad tai lemia maždaug dešimtadalį eismo įvykių.

    Prieš porą metų BTA iniciatyva prie didelių sankryžų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje atliktas tyrimas atskleidė, kad į pašalinę veiklą vos sustojęs prie šviesoforo iškart panyra net kas antras vairuotojas — dažniausiai naršo išmaniajame telefone, kalba telefonu be laisvų rankų įrangos ar gražinasi.

    "Kad ir koks reikalas vairuojant atrodytų be galo svarbus, jis vis tiek neturėtų iš pirmosios vietos išstumti vairavimo. Kelių eismo taisyklėse vienareikšmiškai nurodoma, kad vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Deja, bet vairuojant kiekviena atotrūkio sekundė gali akimirksniu tapti kritine", — sakė draudimo bendrovės Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

    Draudikai pažymėjo, kad negalima nuvertinti net ir kelių sekundžių, per kurias žvilgsnis atitraukiamas nuo kelio. Apskaičiuota, kad trumpąją žinutę telefone perskaityti užtrunka 4–5 sekundes, vairuojant per tiek laiko galima nepastebėti, kaip jau praskriejote visą futbolo stadiono ilgį.

    Automobiliai sostinės gatvėse, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik / Александр Липовец

    "Klaidingai įsivaizduojama, kad jei greičio pedalas nenuspaustas iki dugno, vairavimas yra saugus. Tikrai nebūtinai. Tarkime, važiuodami 60 kilometrų per valandą greičiu per 5 sekundes spėsite nuvažiuoti apie 84 metrus, o 90 kilometrų per valandą — net 125 metrus. Standartinis futbolo stadiono ilgis yra 105 metrai. Tokio ilgio atkarpoje gali nutikti bet kas ir sureaguoti į tai praktiškai nėra šansų, jei į kelią tuo metu nežiūrima", — teigė Žiukelis.

    Jungtinių Amerikos Valstijų Jutos universiteto tyrėjai paskelbė tyrimo, kuriame palygino vairuotojų pastabumą bei reakciją vairuojant, jei tuo metu naudojamasi mobiliaisiais telefonais, rezultatus. Paaiškėjo, kad vairuotojui kelyje kalbantis mobiliuoju telefonu, jo reakcijos laikas tampa panašus į asmens, pavartojusio alkoholio. Todėl tikimybė, kad tokie vairuotojai pateks į eismo įvykį, ženkliai išauga.

    Pasak eksperto, demonizuoti vien tik mobiliuosius įrenginius būtų nesąžininga, nors dažnas jų naudojimas daro labai didelę įtaką eismo saugumui.

    "Visos smulkios vairuotojų nuodėmės ar netinkami įpročiai yra vienodai pavojingi, nes kainuoja tas gyvybiškai svarbias sekundes, kurias vairuotojai skiria ne vairavimui, o pašalinei veiklai. Belieka tik skatinti ir šviesti vairuotojus maksimaliai susitelkti į vairavimą", — sakė jis.

    Vairuotojai ir blaškosi, ir yra blaškomi

    Įvairių šalių statistiniai duomenys ir tyrimai rodo, kad dažniausiai vairuotojus išblaško mobilieji telefonai. Tai gali būti skambinimas arba atsiliepimas į skambutį, žinučių skaitymas bei rašymas, taip pat naršymas.

    Gedimino prospektas Vilniuje
    © Sputnik / Александр Липовец

    "Vairuotojai dažnai naudojasi ir įvairiomis eismo programėlėmis. Jeigu žinote, kad tokios programėlės reikės, įsijunkite ją prieš pajudėdami, jokiu būdu ne jau išvažiavę į kelią. Kalbėti telefonu leidžiama naudojantis laisvų rankų įranga, tačiau telefono laikymą prie ausies vairuojant policijos pareigūnai traktuoja kaip grėsmę kitiems eismo dalyviams ir gali skirti iki 90 eurų baudą. Be to, reikėtų suvokti, kad net ir naudojant laisvų rankų įrangą bet koks sąmoningas ar nesąmoningas minčių nukreipimas į pašalinę veiklą gali būti lemtingas. Tai galioja ir bendraujant su keleiviais, ir tiesiog klausantis radijo ar nejučia užsisvajojus", — atkreipė dėmesį Žiukelis.

    Klasikiniai dėmesio blaškymo faktoriai — tai užkandžiavimas, gėrimas vairuojant, makiažas, o rūkymą dar labiau komplikuoja elektroniniai rūkymo įrenginiai, kurių neužtenka prisidegti, juos reikia ir įkrauti.

    "Važiuojant su vaikais galinio matymo veidrodėlis kartais pakreipiamas taip, kad vairuotojai matytų ne kelią, o gale sėdinčius vaikus ir ką jie veikia, paduoda jiems užkandžių, gėrimą ar žaislą. Saugumą mažina ir salone laisvai vaikščioti paleisti gyvūnai, kurie reiškia nepasitenkinimą transportavimo dėžėmis ar pavadėliais. Jei jie dar nepalindo po sėdyne ar po pedalais, jų judėjimą po saloną vairuotojai vis tiek seka bent akies krašteliu. Taip pat dažnai skubant ir priverstinai stabtelėjus kamštyje, moterims kyla natūralus noras sutaupyti laiko ir pasirūpinti savo makiažu automobilyje", — sakė jis.

    Ekspertas patarė to nedaryti, nes saugumas turi būti "prioritetas numeris vienas".

    Dar šia tema

    Pasikeitė atostogų įpročiai: mažėja vienišų keliautojų
    Tegai:
    eismo įvykis, automobilis, draudimas

    Svarbiausios temos