06:55 2020 Rugpjūčio 07
Tiesioginis eteris
  • USD1.1843
  • RUB86.9321
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą

    Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas papasakojo, ar gali Lietuvoje kilti buboninio maro epidemija ir ko saugotis norintiems keliauti į Mongoliją

    VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Mėnesio pradžioje Kinijoje ir Mongolijoje buvo patvirtinti keli buboninio maro — vienos mirtiniausių ligų istorijoje — atvejai. Dėl šios žinios visuomenėje kilo klausimų, ar gali pavojinga liga kilti Lietuvoje, kaip kad buvo koronaviruso pandemijos atveju.

    Į šį klausimą atsakė Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas.

    "Viešoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie marą Mongolijoje suneramino Lietuvos žmones ir tai suprantama, nes maras yra ypač pavojinga infekcinė liga. Visgi norėčiau nuraminti Lietuvos žmones, nes Mongolijoje nustatyta maro susirgimo forma — buboninė ir ji neplinta oro lašeliniu būdu ir jis neatkeliaus iki mūsų, kaip koks koronavirusas", — savo Facebook puslapyje rašo Čaplinskas.

    Tačiau jis paskatino ketinančius vykti į Mongoliją būti atsargius ir vengti sąlyčio su graužikais, kurie yra šios ligos sukėlėjo šaltinis. 

    "Priminsiu, kad šiame regione yra daug, mūsų supratimu, keistų "gydymosi" būdų, t.y. vartojama žalia švilpikų mėsa kaip liaudiška gydymo priemonė, o būtent švilpikai ir yra tie graužikai, kurie dažniausiai yra infekcijos šaltinis", — rašo Čaplinskas. 

    Kaip aiškina ULAC vadovas, maras tarp graužikų ir nuo graužikų žmonėms dažniausiai plinta per infekuotų blusų įkandimus. Kadangi marą sukelia bakterijos, jam gydyti naudojami antibiotikai sumažina mirštamumą nuo šios ligos iki 10–20 procentų, tačiau laiku nepaskyrus antibiotikų nuo šios ligos miršta kas antras susirgęs, pasakoja Čaplinskas.

    Marą sukelia bakterijos, pernešamos per blusų įkandimus ir užsikrėtusius gyvūnus. Buboninis maras neplinta nuo žmogaus žmogui, išskyrus atvejus, kuomet yra tiesioginis sąlytis su išopėjusių bubonų pūliais. 

    "Juodąja mirtimi" vadinama daugiausiai gyvybių nusinešusi pandemija rašytinėje žmonijos istorijoje. Jos metu mirė 75–200 mln. žmonių Šiaurės Afrikoje ir Eurazijoje. Europoje "juodoji mirtis" truko nuo 1347 iki 1351 metų. Tada išmirė trečdalis Europos gyventojų, t. y. apie 34 milijonus žmonių. 

    Buboninis maras yra viena iš trijų maro formų. Jis sukelia skausmingus limfmazgių patinimus, karščiavimą, šaltkrėtį ir kosulį.

    Dar šia tema

    Koronavirusas Lietuvoje patvirtintas dar penkiems asmenims
    SAM atnaujino koronaviruso paveiktų šalių sąrašą
    Paaiškėjo masinio žuvų kritimo Nemune priežastys
    Latvijoje nustatytas afrikinio kiaulių maro protrūkis
    Tegai:
    Lietuva, maras

    Svarbiausios temos