09:34 2020 Rugpjūčio 11
Tiesioginis eteris
  • USD1.1763
  • RUB86.6154
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą

    Sekmadienį Lietuvoje švenčiamos Oninės, vieno populiariausių lietuviškų moterų vardų varduvės, o šventė lietuvių tautosakoje žymi rugiapjūtės pabaigtuves

    VILNIUS, liepos 25 — Sputnik. Nuo seno lietuviai liepos 26 dieną tradiciškai švęsdavo Pabaigtuves. Dar kitaip ši šventė vadinama Nokis ar Sirpstas. Šią dieną buvo rengiamos vakaronės, prirenkama uogų, prikepama šviežios duonos, prikasama šviežių bulvių.

    Lietuvoje įvedus krikščionybę, ši šventė sutapatinta su šventosios Onos ir šventojo Joakimo varduvėmis. Šventoji Ona buvo švenčiausios Mergelės Marijos motina, o šventasis Joakimas — tėvas. Manoma, kad šventoji Ona — Betliejaus kunigo Matano duktė. Ištekėjusi už Joakimo ji ilgai neturėjo vaikų, tačiau pagaliau susilaukė dukters Marijos.

    Oninės — vasaros šventė, minima liepos 26 dieną. Tai derliaus prinokimo šventė, kai baigiami patys sunkiausi ir didžiausi vasaros darbai bei galima džiaugtis jų rezultatais.

    Seniau Žemaitijoje ši diena būdavo tapatinama su javapjūtės pradžia, o Rytų Aukštaitijoje, Dzūkijoje — su jos pabaiga. Per Onines buvo valgoma šviežia duona, pienas, medus bei alus. Tradicinis Oninių valgis — vardinių riestainis.

    Onos vardinių šventimas Lietuvoje prigijo po krikščionybės įvedimo. Popiežius Grigalius XIII a. šv. Onos šventę paskelbė privaloma visose bažnyčiose. Daugelyje Lietuvos bažnyčių vykdavo gausūs šv. Onos atlaidai.

    Oninių liaudišką sampratą taikliausiai nusako priežodžiai: "Šventa Ona — duonos ponia", "Šventa Ona — gera žmona: aptepa duoną su smetona", "Šventa Ona — gera žmona: duoda pieno po uzboną".

    Обряды обрядушки
    Šiais metais Lietuvos liaudies buities muziejus Onines ir rugiapjūtę atšventė liepos 22 dieną Aukštaitijos gatviniame rėžiniame kaime

    Per šv. Oną galima nuspėti metų derlių. Tai — rugiapjūtės pabaiga, o per pabaigtuves skambėdavo rugiapjūtės dainos, būdavo pinami pabaigtuvių vainikai, skanaujama iškepta šviežia ruginė duona.

    Nuo šv. Onos dienos pradeda kristi šaltos rasos, kurios augalams jau mažai tėra naudingos. Visiems gerai žinomas posakis: "Šv. Onos rasa negaivina, tik rugius gadina"... Ruginė duonelė — pagrindinis valgis. Tad rugius nupjovus, tuoj reikės į kviečius eiti, o ir miežiai tuokart pradeda kukti. Po rugiapjūtės kerpama avelių vilna, vadinama rugine arba nuobarine. Ji yra pati geriausia audimui. Taigi, Oninės, kaip ir Jokūbinės — prinokusio vasaros derliaus šventės.

    Puoselėkime savo tautos tradicijas ir šiandien: surenkime šviežio derliaus vaišes su prisirpusiomis uogomis, šviežiomis bulvėmis, naujo derliaus duona ir smagia vakarone...

    Dar Šventoji Ona vadinama moterų globėja ir užtarėja. Kai kur Lietuvoje ji buvo laikoma ir saugotoja nuo gaisro, ugnies.

    Onų draugija pirmajame savo suvažiavime vienbalsiai priėmė sprendimą kreiptis į Seimą ir visus Lietuvos Jonus, kad Oninės būtų paskelbtos išeigine diena. Prieš aštuonerius metus Oninių išvakarėse į būrį susirinkę daugiau nei 30 aktyvių Kauno Onų įkūrė Onų draugiją.

    Tegai:
    šventės, šventė, Lietuva

    Svarbiausios temos