06:30 2020 Rugsėjo 23
Tiesioginis eteris
  • USD1.1740
  • RUB89.1500
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą

    Židinys buvo nustatytas Plungės rajone, nedideliame ūkyje, kur savo reikmėms buvo penimos penkios kiaulės. Kituose šešiuose šalies rajonuose padidėjo ligos atsiradimo rizika

    VILNIUS, liepos 30 — Sputnik. Lietuvoje nustatytas antras šiais metais afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkis, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

    Židinys nustatytas Telšių apskrityje, Plungės rajone, nedideliame ūkyje, kur savo reikmėms buvo penimos penkios kiaulės.

    Įtarimai dėl ligos ūkyje kilo staiga nugaišus vienai kiaulei. Iš visų kiaulių buvo paimti kraujo mėginiai, o iš nugaišusios — organai, jie išsiųsti į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą, kuriame visoms kiaulėms patvirtinta AKM diagnozė.

    Antradienį nugaišo dar dvi laikytos kiaulės. Ūkyje buvo atlikti ligos židinio likvidavimo darbai. 

    Aplink užkrėstą ūkį nustatytos 3 km apsaugos ir 10 km stebėsenos zonos, apimančios Plungės ir Skuodo rajonų teritorijas, jose vyks kiaulių laikytojų ir jų laikomų kiaulių surašymas, siekiant nustatyti, ar AKM nėra išplitęs už ūkio ribų.

    VMVT specialistai pradėjo tyrimą, siekdami nustatyti, kaip AKM virusas pateko į ūkį. Remiantis kelerių metų stebėsenos duomenimis, šalyje pagrindinis AKM viruso plitimo į kiaulių laikymo vietas šaltinis yra užkrėsta aplinka ir AKM viruso cirkuliavimas šernuose.

    Naujausi AKM atvejai gaišusiems šernams Plungės rajone buvo nustatyti liepos 23 d., prieš tai birželio 18 d. virusas patvirtintas ir sumedžiotam šernui. 

    AKM atvejų tyrimus atliekantys specialistai pastebi, kad šis virusas Žemaitijoje, o ypač Plungės rajono vietovėse, cirkuliuoja gana aktyviai ir gaišusių šernų skaičiai gali būti ženkliai didesni, bet šernų gaišenų paieška šiose vietovėse nėra labai aktyvi. Be to, vasaros metu dėl aukštos žolės ir pan. aptikti gaišenas sudėtinga.

    Vis dėlto didžiausią riziką užkrėstoje teritorijoje kelia žmonių veikla. Pavyzdžiui, lankymasis užkrėstoje teritorijoje esančiuose miškuose, grybavimas ar uogavimas, o ypač — biologinio saugumo reikalavimų nepaisymas ūkiuose.

    VMVT įspėja, jog kiaules laikantys asmenys turi vengti lankytis AKM užkrėstuose miškuose, suradus šerno gaišeną jokiu būdu jos neliesti, kad virusas dar labiau nepasklistų. Esant AKM rizikai, būtina saugoti gyvulius nuo bet kokio galimo kontakto su pašaliniais asmenimis, kitais gyvūnais, nešerti kiaulių termiškai neapdorotais pašarais ir virtuvės atliekomis. Einant į tvartą pasikeisti avalynę, darbo drabužius, naudoti tik kiaulių šėrimui ir priežiūrai skirtą inventorių, laikytis asmeninės higienos ir reguliariai plautis rankas.

    Specialistų vertinimu, atsižvelgiant į atvejus laukinėje gamtoje, didelė rizika AKM pasireikšti kiaulių laikymo vietose kyla ir Kauno, Telšių, Švenčionių, Utenos, Molėtų, Vilniaus rajonuose. Kaimyninėse šalyse AKM situacija taip pat nėra palanki. Latvijoje šiais metais nustatyti 3 AKM židiniai, o Lenkijoje — 15 židinių.

    Dar šia tema

    Lietuvoje užfiksuota daugiau nei 20 kiaulių maro atvejų
    Latvijoje nustatytas afrikinio kiaulių maro protrūkis
    Tegai:
    ūkis, kiaulės, Lietuva, afrikinis kiaulių maras (AKM)

    Svarbiausios temos