06:20 2020 Rugsėjo 30
Tiesioginis eteris
  • USD1.1702
  • RUB92.1625
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą

    Numatoma, kad asmuo, kuriam skiriamas piniginis užstatas, jį turės sumokėti per 3 dienas, tuo metu, jis jo neteks, jeigu padarys bent menkiausią nustatyto režimo pažeidimą

    VILNIUS, rugpjūčio 8 — Sputnik. Prokurorams ir teismams Lietuvoje bus sudaryta galimybė dažniau skirti piniginį užstatą, praneša Teisingumo ministerijos spaudos tarnyba.

    Anot ministerijos piniginis užstatas yra ne mažiau veiksminga kardomoji priemonė kaip suėmimas.

    Teisingumo ministerija parengė Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pataisas, reglamentuojančias aiškesnę šios alternatyvios priemonės taikymo tvarką. Ikiteisminio tyrimo metu asmuo sumokėjęs piniginį užstatą, jo netenka, jeigu padaro bent menkiausią nustatyto režimo pažeidimą.

    "Suėmimas — asmens laisvės suvaržymas yra pati griežčiausia ir valstybei bei mokesčių mokėtojams brangiausiai kainuojanti kardomoji priemonė. Būna atvejų, kai pritaikius suėmimą, teisme nagrinėjant bylą įtarimai nepasitvirtina, ir valstybė tokiam žmogui turi mokėti kompensaciją už nepagrįstai apribotas teises", — pasakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

    Anot ministro, teismams ir prokuratūrai reikia aiškesnio teisinio mechanizmo, kad galėtų plačiau taikyti įstatyme numatytą alternatyvią priemonę — sulaikymą už užstatą.

    BPK pataisų projekte numatoma, kad asmuo, kuriam prokuroras ar teismas skiria kardomąją priemonę piniginį užstatą, jį sumokėtų per 3 dienas. Dabar galiojanti įstatymo nuostata yra gana paini ir sunkiai taikoma praktikoje.

    Jeigu įtariamasis, sumokėjęs piniginį užstatą, neįvykdytų numatytų pareigų ar bandytų pabėgti, šie pinigai atitektų valstybės biudžetui. Užstato dydis nustatomas atsižvelgiant į galimai padaryto nusikaltimo sunkumą, įtariamojo turtinę padėtį bei jo asmenybę. Nors teisės aktuose užstato konkretus dydis neįvardijamas, teismų praktikoje ši suma siekė nuo maždaug tūkstančio iki beveik pusės milijono eurų.

    BPK projekte taip pat siūloma apylinkių teismams perduoti nagrinėti dalį sunkių nusikaltimų bylų ir taip sumažinti darbų naštą apygardų teismams, kad šie turėtų daugiau laiko gilintis į pačius sudėtingiausius sunkių nusikaltimų atvejus. Baudžiamųjų bylų krūvis apylinkių teismams padidėtų 3 procentais, tačiau dėl numatytų kitų įstatymų pataisų jiems beveik 10 procentų sumažės nagrinėjamų civilinių bylų apimtys.

    Šiuo metu apygardų teismai pirma instancija nagrinėja didžiąją dalį bylų dėl sunkių nusikaltimų, kai įstatyme numatyta griežčiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų, ir visas bylas dėl labai sunkių nusikaltimų.

    Tegai:
    prokuratūra, teismas, Lietuva

    Svarbiausios temos