16:45 2020 Rugsėjo 20
Tiesioginis eteris
  • USD1.1833
  • RUB89.1439
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (129)
    17

    Privalomo karantino metu, per 2020 m. II ketv., apie 33 proc. užimtų gyventojų nedirbo arba dirbo mažiau valandų nei įprastai

    VILNIUS, rugsėjo 5 — Sputnik. Statistika rodo, kad dėl COVID-19 pandemijos moterys nukentėjo labiau nei vyrai, rašoma Statistikos departamento pranešime.

    Karantino metu, per 2020 m. II ketv., apie 33 proc. užimtų gyventojų nedirbo arba dirbo mažiau valandų nei įprastai. Moterys sudarė apie 60 proc. visų dirbusiųjų mažiau valandų. Iš jų apie 25 proc. nedirbo arba dirbo mažiau valandų dėl karantino. Tai sudarė apie 8 proc. visų užimtų gyventojų.

    Augantį moterų ir jaunimo registruotą nedarbą lemia tai, kad įprastai didžioji šių grupių asmenų dalis dirba prekybos, paslaugų ir aptarnavimo sektoriuose, kurie iš dalies arba visai buvo uždaryti karantino metu.

    Tokias išvadas pristatė Lietuvos statistikos departamento lyčių ir lygybės statistikos rengimo koordinatorė, Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro ekspertė Dovilė Galdauskaitė. 

    Anot departamento ekspertų, moterų ir vyrų dalyvavimą darbo rinkoje veikia ir kontekstiniai veiksniai. Vienas aktualiausių šiuo metu — COVID-19 pandemija. Privalomo karantino metu, per 2020 m. II ketv., apie 33 proc. užimtų gyventojų nedirbo arba dirbo mažiau valandų nei įprastai.

    Moterys sudarė apie 60 proc. visų dirbusiųjų mažiau valandų. Iš jų apie 25 proc. nedirbo arba dirbo mažiau valandų dėl karantino (tai sudarė apie 8 proc. visų užimtų gyventojų). Užimtumo tarnybos specialistai pabrėžia, kad augantį moterų ir jaunimo registruotą nedarbą labiausiai veikia tai, kad dauguma šių grupių asmenų dirba prekybos, paslaugų ir aptarnavimo sektoriuose, kurie iš dalies arba visai buvo uždaryti karantino laikotarpiu.

    Be to, vyrai ir moterys dirba ne tik skirtingose srityse ir turi skirtingas profesijas, tačiau skiriasi ir darbo užmokestis. 2019 metais didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo finansinės ir draudimo veiklos — 36,3 proc., informacijos ir ryšių — 30,2 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo — 26,8 proc. įmonėse. Moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis viršijo vyrų tik transporto ir saugojimo bei statybos įmonėse — atitinkamai 10,7 ir 2,9 proc.

    Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
    © Sputnik /
    Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
    Temos:
    Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (129)

    Dar šia tema

    Įvardytas vitaminas, sugebantis sustabdyti koronaviruso dauginimąsi
    Koronavirusas: jei neužmuš, tai ištuštins piniginę
    ES šalių žemės ūkio ministrai aptarė koronaviruso krizės patirtis
    Tegai:
    koronavirusas

    Svarbiausios temos