01:32 2020 Rugsėjo 24
Tiesioginis eteris
  • USD1.1692
  • RUB89.7875
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą

    Kaip pažymėjo šalies vadovas, didelį dėmesį reikia skirti ES Rytų ir Pietų kaimynystės politikai bei šių valstybių integracijai į ES vidaus rinką

    VILNIUS, rugsėjo 9 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Prezidentūroje atidarė Vokietijos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai skirtą konferenciją "Kartu. Atkurkime Europą", praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

    Konferencijoje dalytasi įžvalgomis apie Vokietijos vaidmenį europinių ir globalių iššūkių akivaizdoje, aptarta, kaip galima paskatinti Europos žaliąjį kursą ir žaliosios ekonomikos augimą bei kokios yra Senojo žemyno kultūrinės perspektyvos kalbant apie atsparumą, tvarumą ir suverenumą.

    Kalbėdamas apie liepą pasiektą susitarimą dėl Daugiametės finansinės programos ir Europos ekonomikos gaivinimo priemonės, valstybės vadovas pažymėjo, kad jis asmeniškai labai vertino Vokietijos kanclerės Angelos Merkel parodytą asmeninę lyderystę ieškant Europos Sąjungai itin svarbaus kompromiso.

    "Tai — svarbus žingsnis siekiant užtikrinti ūkio atsigavimą ir augimą ilguoju laikotarpiu. Kartu įgauname solidžius įrankius žaliajai ir skaitmeninei transformacijai, globalaus ES vaidmens ir efektyvios kaimynystės politikos užtikrinimui. Turime neprarasti ypatingos progos įgyvendinti ambicingą ES darbotvarkę", — teigė prezidentas.

    Savo kalboje šalies vadovas išskyrė keletą esminių žingsnių, kurių būtina imtis jau artimiausiu metu: tai atsparumo didinimas, skaitmeninis ir žaliasis perėjimas, ES globalaus vaidmens stiprinimas.

    Prezidentas kalbėjo ir apie ES Rytų ir Pietų kaimynystės valstybių integraciją į ES vidaus rinką.

    "Didelį dėmesį turime skirti ES Rytų ir Pietų kaimynystės politikai bei šių valstybių integracijai į ES vidaus rinką. Turime iki kitų metų Rytų partnerystės vadovų susitikimo parengti ir patvirtinti ambicingą ES Rytų partnerystės programą, suteikiančią šalims europinės aspiracijos viltį.

    Įvykiai Baltarusijoje parodė, kad ES turi rodyti lyderystę ir sutelkti visas pastangas, siekdama užtikrinti žmogaus teisių ir demokratijos principų laikymąsi savo kaimynystėje. Savo ruožtu transatlantiniai santykiai turi išlikti aukštai darbotvarkėje, o ryšiuose su Kinija turi būti nepamiršti nei vertybiniai principai, nei rizikų vertinimas ir jų valdymas", — kalbėjo Lietuvos vadovas.

    Padėtis Baltarusijoje ir Lietuvos reakcija

    Anksčiau Lietuvos vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pasirašė įsakymą, kuriuo uždrausta atvykti į Lietuvą 30 Baltarusijos valstybės pareigūnų. Tarp jų sankcijos numatytos ir dabartiniam Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai. Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministerijos paskelbė analogiškas sankcijas.

    Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, CRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 % balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo Svetlana Tichanovskaja, o ne Lukašenka.

    Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos protestus griežtai slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jie naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Vėliau teisėsaugos institucijos nustojo naudoti jėgą, tačiau šalyje tebevyksta suėmimai. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, įskaitant daugiau nei 120 teisėsaugos pareigūnų.

    Dar šia tema

    Lietuva įniršio apimta: Baltarusija nenori mokėti ir atgailauti
    Tarp protestų Baltarusijoje organizatorių Lukašenka įvardijo ir Lietuvą
    Tegai:
    ES, Gitanas Nausėda

    Svarbiausios temos