16:01 2020 Gruodžio 04
Tiesioginis eteris
  • USD1.2151
  • RUB90.8441
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą

    Vilniaus nekilnojamo turto kainos pasiekė naują rekordą — vidutinė kvadratinio metro kaina Vilniuje per metus augo 19,2 proc.

    VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Lietuvos būsto rinka antrąjį šių metų ketvirtį buvo gerokai supurtyta pandemijos, tačiau rimtų pasekmių buvo išvengta, praneša "Swedbank".

    "Swedbank" vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus pabrėžia, kad pirmasis šių metų pusmetis buvo labai permainingas — pirmasis ketvirtis buvo neįtikėtinai aktyvus, tačiau vėliau būsto pardavimo skaičiai krito žemyn.

    "Iš dalies tai galima paaiškinti griežtais karantino apribojimais , tačiau pagrindinė sąstingio priežastis buvo ateities neapibrėžtumas. Retas pirkėjas ryžtųsi pirkti būstą, kai visi aplink pranašauja pasaulio pabaigą. Tačiau pasaulio pabaiga neatėjo, ir būsto rinkai gegužės mėnesį pasiekus dugną prasidėjo užtikrintas kilimas aukštyn", — komentuoja Šimkus.

    Būsto rinkos aktyvumo tendencijos trijuose didžiuosiuose šalies miestuose buvo panašios, tačiau kainos dėl skirtingos būsto rinkos struktūros stipriai išsiskyrė.

    "Kaune ir Klaipėdoje, kuriuose dominuoja senos statybos būstas, kainų augimas nežymiai sulėtėjo ir siekė, atitinkamai, 7,2 ir 3,5 proc. Tuo tarpu Vilniuje dėl didžiulio senos statybos būsto sandorių susitraukimo susidarė pakankamai keista situacija. Per metus rinkos dalis, kurią užima naujos statybos būstas, padidėjo nuo 35 proc. iki 53 proc. Tad subliuškus pigesnio būsto rinkai, vidutinė kvadratinio metro kaina Vilniuje per metus augo 19,2 proc." — akcentuoja ekonomistas.

    Pasak jo, paradoksalu tai, kad krečiant didžiuliam ekonominiam šokui, Vilniaus nekilnojamo turto kainos pasiekė naują rekordą.

    "Tiek Kaune, tiek Klaipėdoje būsto įperkamumas nežymiai didėjo ir buvo pratiškai vienodas. Šiuose miestuose šeimos vidutiniškai uždirba dvigubai daugiau, nei minimaliai reikalinga įsigyti 55 kv. m. būstą. O šalies sostinėje dėl jau minėtų būsto kainų anomalijų įperkamumas stipriai krito. Teoriškai vilniečiai galėjo įpirkti 7 kv. m. mažesnį būstą nei prieš metus, bet tam įtakos turėjo ne fundamentalūs ekonominiai veiksniai, o vienos dalies rinkos sustabdymas", — komentuoja Šimkus.

    Kaip pažymėjo "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, būsto paklausa Vilniuje turėtų toliau augti.

    "Centriniai bankai palūkanas ilgam įšaldė istorinėse žemumose, ekonomikų skatinimo planai įsibėgėja, gyventojų lūkesčiai gerėja, užimtumas ir atlyginimai toliau auga. Net pandemijos metu neatsirado veiksnių, kurie galėtų prislopinti būsto paklausą. Šalia to šiemet stebime ir rekordiškai didelę grynąją imigraciją — iš emigracijos grįžtantys ir Lietuvoje likti planuojantys lietuviai taip pat didins būsto paklausą", — teigia Mačiulis. 

    Jis taip pat pažymi, kad būsto rinkoje perkaitimo ženklų nėra, tačiau žemos palūkanos, ekonomikos skatinimo planai bei didesnės infliacijos rizika gali paskatinti didesnių investicinių ir spekuliacinių pinigų srautų nukreipimą į būsto rinką, dėl to būsto kainų augimas įsibėgėtų, o įperkamumas mažėtų.

    Dar šia tema

    Vilniuje prasidėjo Europos judumo savaitė
    Lietuvoje viršytas 1964 metų šilumos rekordas
    Tegai:
    Swedbank

    Svarbiausios temos