12:23 2020 Spalio 27
Tiesioginis eteris
  • USD1.1819
  • RUB90.2935
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    Medicina ir sveikata (380)

    Tarkime, rytoj visa žmonių populiacija atsisako mėsos. Žmonės taps sveikesni, pailgės gyvenimo trukmė, galvijų fermos nustos teršti atmosferą CO2 ir vandens telkinius, planeta lengvai kvėpuos. Vaizdas tobulas. Bet ar tikrai taip bus?

    VILNIUS, spalio 4 — Sputnik. Pasaulinė vegetarų diena minima spalio 1-ąją nuo 1977 metų. Šis reiškinys visiškai nėra naujas. Sakoma, kad net Senovės Indijos ir Senovės Graikijos gyventojai laikėsi tokio tipo mitybos. Pirmoji vegetarų draugija buvo įkurta Anglijoje 1847 metais. Tačiau vis dar yra nuožmių ginčų tarp vegetarizmo šalininkų ir priešininkų. Aplinkosaugininkai ir verslininkai taip pat ginčijasi. Ir net gydytojai yra susiskirstę į dvi stovyklas. Pabandykime įsivaizduoti, kaip pasikeistų pasaulis, jei visi planetos gyventojai atsisakytų mėsos. Apie tai savo straipsnyje rašo Sputnik radijo autorė Mila Žuravliova.

    Mėsos vartojimo sumažinimas turėtų teigiamą poveikį klimato pokyčiams. Tiksliau, juos sulėtintų. Tai sako Tarptautinio atogrąžų žemės ūkio centro darbuotojai iš Kolumbijos. Jie sumodeliavo situaciją, kai visi žmonės taps vegetarais.

    Maisto pramonė išmeta nuo ketvirtadalio iki trečdalio visų antropogeninių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, daugiausia jų — dėl gyvulininkystės. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje, anot "Greenpeace", toks išmetamų teršalų kiekis sudaro 17 % viso tūrio ir prisideda prie klimato pokyčių labiau nei visi apyvartoje esantys automobiliai. Mažai kas susimąsto, kad mūsų mitybos įpročiai daro didelį poveikį aplinkai. Tačiau aplinkosaugininkai sako, kad jei mes šiandien pradėsime valgyti mažiau mėsos, mūsų vaikai ir vaikaičiai bus dėkingi.

    Kompiuterinius modelius paruošė ir kito tyrimų centro — Oksfordo universiteto "Oxford Martin School" specialistai. Pagal jų skaičiavimus, jei iki 2050 metų visi žmonės Žemėje atsisakys mėsos, maisto pramonės išmetamų teršalų kiekis sumažės apie 60 proc. Jei žmonija taip pat nustos valgyti kiaušinius, pieną, žuvį ir jūros gėrybes, tai net 70 proc.

    Tuo pačiu metu mokslininkai mano, kad visiškas žemiečių perėjimas prie augalinio maisto vargu ar įmanomas. Tačiau net ir nedidelis gyvulininkystės masto sumažėjimas padėtų planetai.

    Laukai, o ne skerdyklos

    Kuo mažiau ūkių, tuo daugiau žalių pievų ir miškų. Kuo daugiau žalumos, tuo daugiau švaraus oro. Nebūtina būti mokslų kandidatu, kad tai suprastum.

    Jei žmonės taptų vegetarais, atsilaisvintų ganyklos, kuriose dabar maitinasi gyvuliai. Laukiniai žolėdžiai grįžtų į šias teritorijas, kurias teko palikti dėl pastatytų fermų, mano mokslininkai. Kuo platesnė biologinė įvairovė, tuo geriau. Tačiau viskas nėra taip paprasta, kaip atrodo. Kad pievoje užaugtų miškas, teks ten investuoti ne vieną centą. Ir, žinoma, atidžiai suplanuoti žemės naudojimą.

    Remiantis kai kuriomis ataskaitomis, trečdalis derlingų laukų naudojami pašariniams pasėliams, skirtiems gyvuliams, auginti. Dalis atlaisvintos žemės galėtų būti naudojama grūdams auginti, kad būtų galima maitinti žmones, o ne gyvūnus. Tačiau Rusijos Timiriazevo agronomijos universiteto docentas Igoris Abakumovas šiuo klausimu laikosi kitokio požiūrio.

    "Vegetarizmas neturi nieko bendro su kova su badu. Kova su badu yra racionalaus maisto perskirstymo klausimas. Dabar daugiau nei 40 % viso maisto patenka į šiukšliadėžę, ypač išsivysčiusiose šalyse. Jei jis bus paskirstytas protingai, tai bus daug efektyviau nei sumažinti vieno produkto, pavyzdžiui, mėsos, gamybą, siekiant hipotetiškai kovoti su badu. Esmė ta, kad maistas, kur tai įmanoma, būtų tolygiai gaminamas visoje Žemės teritorijoje", — sakė Sputnik radijui ekspertas.

    Sveikata ne visiems

    Oksfordo tyrėjų sudarytas kompiuterinis modelis rodo, kad pasaulinis mirtingumas sumažės 6–10 %, jei iki 2050 metų visa žmonija pereis prie augalinio maisto. Bus mažiau širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir kai kurių vėžio rūšių. Valstybės išleis mažiau medicininei priežiūrai, atitinkamai, pasaulio BVP padidės 2–3 %.

    Tačiau negalima tiesiog imti ir atsisakyti mėsos, tapti sveikesniu ir gyventi iki 100 metų. Reikia kruopščiai pasirinkti augalinę dietą, kurioje būtų pakankamai visų reikalingų maistinių medžiagų. Tai bus ypač sunku žmonėms, kurių mityba nepakankama.

    Šeimos gydytojas, gastroenterologas Nikita Charlovas mano, kad rasti mėsai alternatyvą yra be galo sunku.

    "Jei visi nustos valgyti mėsą, sveikatos nebebus. Augaliniame maiste visada trūks pagrindinių maistinių medžiagų. Paprasčiausias dalykas yra aminorūgštys, statybiniai baltymų elementai. Jų negalima gauti iš augalų. Pavyzdžiui, visas reikalingas amino rūgštis galite gauti iš vieno kiaušinio. Augaluose iš esmės nėra daugybės vitaminų, to paties B12. Čia cinko ir geležies yra mažai, t. y. ne tokia forma, kokia reikalinga mūsų organizmui. Blogai absorbuojamas. Taip pat augalų Omega-3 riebalų rūgštys praktiškai nenaudingos. Tai utopija. Iš augalų neįmanoma pasiimti visko, ko reikia sveikatai. Prasidės problemos, anemija", — Sputnik radijui sakė gydytojas.

    Jo nuomone, mityba, kurioje yra augalinio maisto, taip pat kiaušinių, vištienos ir pieno produktų, bus daug geresnė organizmui.

    Vegetarizmas ir jo atšakos tampa vis populiaresni. Bet ne visi galės atsisakyti mėsos, ir ne visiems tai sveika. Kompiuteriniai modeliai apie visišką gyvulinkystės, kaip ekonomikos šakos, pašalinimą teoriškai yra geri, tačiau praktiškai ne viską galima įgyvendinti. Šiuo klausimu, kaip ir kitur, pagrindinis dalykas yra pradėti nuo savęs. Mūsų valgymo įpročiai tikrai veikia mus supantį pasaulį. Ir šią įtaką galima sumažinti. Nebūtina nepirkti mėsos, bent jau galima iš pradžių ateiti į parduotuvę su savo krepšiu ir atsisakyti plastikinio maišelio.

    Temos:
    Medicina ir sveikata (380)
    Tegai:
    maistas, vegetariniai patiekalai, vegetaras

    Svarbiausios temos