18:18 2020 Spalio 29
Tiesioginis eteris
  • USD1.1704
  • RUB93.0481
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą

    Lietuvos kariuomenės atstovų teigimu, rugsėjo mėnesį išaugo įtampos tarp Lietuvos ir Baltarusijos temos vystymas

    VILNIUS, spalio 11 — Sputnik. Rugsėjo mėnesį Lietuvos kariuomenė užfiksavo daugiau nei 260 "dezinformacijos" atvejų, kurių pagrindinės temos buvo Lietuvos užsienio politika, šalies energetinė nepriklausomybė ir ekonomika, narystė NATO, taip pat istorija, kultūra, švietimas ir konstitucinių pamatų apsauga. Apie tai pranešė Lietuvos kariuomenės spaudos tarnyba.

    Kaip teigiama, neigiamos informacijos sklaida buvo siekiama paveikti visuomenę, skatinti piliečių nepasitikėjimą naryste Šiaurės Atlanto aljanse ir pačiame kariniame bloke, Lietuvos valdžios institucijose, taip pat sumažinti piliečių lojalumą valstybei.

    Rugsėjo pabaigoje Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento specialistai užfiksavo kibernetinę ataką gynybos ministrui Linui Linkevičiui. Įsilaužus į Lenkijos naujienų portalą, ten buvo paskelbtas straipsnis, kuriame teigiama, kad neva Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai "už uždarų durų" pasiūlė ES siųsti taikos palaikymo pajėgas į Baltarusiją.

    Kiek vėliau ši melaginga informacija taip pat buvo paskelbta kitoje svetainėje, o "The New Yorker" buvo išsiųstas netikras Lietuvos užsienio reikalų ministerijos laiškas, neva patvirtinantis Lietuvos ir Lenkijos ministrų pokalbio faktą.

    Pabrėžiama, kad didžiausias neigiamos informacinės veiklos suaktyvėjimas buvo užfiksuotas rugsėjo 2–4, rugsėjo 10–16 dienomis ir rugsėjo 20–25 dienomis.

    Šios eskalacijos daugiausia susijusios su bendru trijų Baltijos šalių susitarimu boikotuoti Astravo AE, Rusijos ir Baltarusijos ministrų pirmininkų susitikimu dėl baltarusiškų prekių nukreipimo iš Klaipėdos uosto, prezidento Nausėdos raginimu įvesti ES sankcijas Baltarusijai, Seimo rezoliucija "Dėl neteisėtos ir primetamos Rusijos Sąjungos Baltarusijai", NATO pajėgų vyriausiojo vado pavaduotojo generolo T. Redfordo vizitu Lietuvoje, Lukašenkos ir Putino susitikimu Sočyje, Lietuvos ir Lenkijos ministrų pirmininkų susitikimu, NATO ir Lietuvos ginkluotųjų pajėgų pratybomis bei Prancūzijos prezidento Makrono vizitu Lietuvoje.

    Lietuvos kariškių teigimu, rugsėjo mėnesį išaugo įtampos tarp Lietuvos ir Baltarusijos temos vystymas.

    Lietuvos kariuomenės teigimu, "oficialaus Minsko kontroliuojama" žiniasklaida daug dėmesio skyrė gynybos klausimams. Taip pat tvirtinama, kad ten "buvo suformuotas pasakojimas, jog Lietuva kėsinasi į Baltarusijos teritorinį vientisumą". Kariuomenė taip pat teigė, jog aktyviai palaikoma versija, kad Lietuva "tariamai provokuoja Baltarusiją, dislokuodama pasienyje NATO pajėgas".

    "Šiuo laikotarpiu priešiški portalai pabrėžė tariamą NATO agresyvumą ir grėsmę regioniniam saugumui. Baltarusijos ir Kremliaus kontroliuojami naujienų portalai skleidžia manipuliuojančią ir klaidinančią informaciją, kad Lietuva, Lenkija ir JAV nori Baltarusiją paversti mūšio lauku, o NATO planuoja "didelį karą Europoje, siunčia karinės technikos vilkstines", — teigiama pranešime.

    Taip pat, anot Lietuvos kariuomenės, bendra Baltijos šalių pozicija dėl Baltarusijos atominės elektrinės sukėlė nepasitenkinimą žiniasklaidoje, kurią tariamai kontroliuoja Kremlius ir Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka.

    "Lietuva apkaltinta neva skleidžianti melą apie netinkamą šios branduolinės jėgainės saugumą, eskaluotas naratyvas apie gyventojams brangsiančią elektros kainą, Lietuvai, Latvijai ir Estijai atsisakius pirkti elektros energiją iš Astravo AE", — rašoma pranešime.

    Nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios Lietuva reguliariai kišosi į kaimyninės šalies reikalus, atvirai palaikydama Baltarusijos opoziciją ir ragindama surengti naujus rinkimus. Lietuvos politikai mano, kad neva buvę prezidento lenktynių rezultatai yra "suklastoti". Be to, Baltijos valstybės įvedė asmenines sankcijas kai kuriems Baltarusijos pareigūnams, įskaitant prezidentą Lukašenką.

    Maskva ne kartą ragino Lietuvą nesikišti į situaciją kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją išspręsti patiems.

    Be to, neseniai išaugo ginčas tarp Lietuvos ir Baltarusijos dėl Astravo atominės elektrinės. Branduolinis objektas išlaikė visus būtinus patikrinimus, daugelis ekspertų patvirtino jo saugumą, tačiau Lietuva ir toliau griežtai kritikuoja projektą ir vadina jį "grėsme nacionaliniam saugumui".

    Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad Baltarusijos valdininkai "nepagrįstai" kaltina NATO karinės galios didinimu regione. Jo nuomone, Minskas naudojasi išorine grėsme "norėdamas sutramdyti protestuotojus".

    Tačiau prasidėjus protestams Baltarusijoje, netoli kaimyninės šalies sienos Lietuvoje buvo surengtos kelios NATO pratybos. Reaguodamas į tai, Minskas buvo priverstas stiprinti sienų su Vakarų valstybėmis apsaugą.

    NATO nuolat didina kontingentų skaičių šalia Rusijos sienų. Baltijos šalys aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, paaiškindamos tai "Rusijos grėsme", nors Maskva ne kartą neigė šiuos kaltinimus.

    NATO pajėgos Baltijos šalyse
    © Sputnik
    NATO pajėgos Baltijos šalyse

    Dar šia tema

    Suvereniteto apsauga: kas ketina pirkti Rusijos oro gynybos sistemą S-500
    Šalies kariai dalyvavo neįprastame balsavime — pilietinę poziciją išreiškė laivo denyje
    Tegai:
    dezinformacija, Baltarusija, Lietuva, NATO

    Svarbiausios temos