21:44 2020 Spalio 28
Tiesioginis eteris
  • USD1.1727
  • RUB92.3025
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą

    Latvijos budeliai, kurie Didžiojo Tėvynės karo metu dalyvavo civilių genocide SS gretose, po karo susivienijo į "miško brolių" gaujas ir, vadovaujami buvusių nacių diversantų, tęsė sistemingą terorą prieš Latvijos TSR gyventojus

    VILNIUS, spalio 17 — Sputnik. Apie Latvijos budelių nusikaltimus liudija Vladimiro srities FSB valdybos archyvinė medžiaga, su kuria susipažino RIA Novosti.

    Visų pirma, kalbama apie kaltinamąją išvadą, kurią 1948 metų gruodžio mėnesį Latvijos TSR valstybės saugumo ministerija paskelbė beveik 20 žmonių atžvilgiu. Jie buvo apkaltinti išdavyste, teroro aktų vykdymu ir raginimais nuversti valstybės santvarką.

    Diversijos, teroras ir masinės žudynės

    Kaip pažymima kaltinime, po nacistinės Vokietijos pralaimėjimo Kuršo (vakarinėje Latvijos dalyje) teritorijoje liko daug nacių budelių, diversantų ir teroristų. Patekę į nelegalią padėtį, jie susivienijo į gaujas, siekdami tęsti kovą su TSRS.

    Viena iš šių gaujų veikė Kuldygos ir kai kurių kitų Kuršo apskričių teritorijoje. Jai vadovavo Juris Krustas, buvęs žvalgybos ir sabotažo organizacijos "SS Jagdverband — Ostland" narys. Organizacijoje veikė latvių junginių, priklausančių Kuršo vokiečių kariuomenės grupuotei, nariai, karinės-fašistinės organizacijos "Aizsargai" nariai, policija ir vokiečių bendrininkai. Didžioji dauguma jų buvo apmokyti vokiečių žvalgybos mokyklose ir specialiuose kursuose Latvijos SS legiono būstinėje.

    1947–1948 metais prie Krusto gaujos prisijungė buvę nacių policijos pareigūnai Janis Štrausas ir Arvidas Freimanis bei sovietų armijos dezertyras Vikentijus Papinšas.

    Vien per šiuos dvejus metus Krusto gauja įvykdė daugiau nei 50 teroro išpuolių. 1947 metų gegužę banditai nužudė milicijos pareigūną, rugpjūtį — sovietų armijos karininką Zaikovą, o rugsėjį ketino sunaikinti Latvijos TSR valstybinių ūkių ministrą Vacietį, tačiau per klaidą užpuolė Latvijos SSR Valstybės saugumo ministerijos automobilį ir nužudė vieną žmogų.

    Lapkričio mėnesį Krusto banditai užpuolė gyvenvietę Kuldygos apskrityje, kur nužudė valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininką, rajono policijos pareigūną ir tris sovietinius aktyvistus, sužeidė šešis žmones, iš kurių du vėliau mirė.

    1948 metų balandžio mėnesį ta pati gauja žiauriai pakorė kaimo tarybos pavaduotoją, nušovė deputatą ir du komjaunimo narius.

    Gegužės pradžioje Freimanis paliko Krusto gaują ir suorganizavo savo teroristinę grupuotę, į kurią perėjo Štrausas ir Papinšas. Birželio mėnesį Freimanio gaują neutralizavo Latvijos MGB.

    Savanoriškas kelias į budelius

    Kaltinamajame akte buvo pateikta išsami informacija apie banditų biografiją.

    Karo metu Freimanis tarnavo nacių baudžiamuosiuose organuose. 1941 metų birželio mėnesio pabaigoje jis savanoriškai prisijungė prie sukarintos organizacijos "Samoochrana". Ją sudarė latviai, kurie tarnavo naciams ir dalyvavo civilių žudynėse okupuotose sovietinėse teritorijose.

    Be stogo virš galvos likę Stalingrado gyventojai, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik / Яков Рюмкин

    Po "Samochrana" pertvarkymo, Freimanis buvo paskirtas į policiją. "Tarnaudamas policijoje, Freimanis ne kartą dalyvavo masinėse žydų tautybės sovietų piliečių ir sovietų aktyvistų sušaudymuose. 1941 metų liepos–rugpjūčio mėnesiais, jam tiesiogiai dalyvaujant, buvo sušaudyta per 500 sovietų piliečių", — sakoma kaltinime.

    Po nacių pralaimėjimo Freimanis pateko į nelegalią padėtį ir 1946 metų gruodžio mėnesį prisijungė prie gaujos, kuriai vadovavo buvęs "SS Jagdverband — Ostland" vadovas, hauptšturmfiureris SS Borisas Jankavas. Kartu su šia gauja Freimanis ne kartą dalyvavo žmogžudystėse, apiplėšimuose ir kituose nusikaltimuose.

    Kalbant apie Janį Štrausą, jis 1941 metais taip pat savanoriškai prisijungė prie "Samoochranos" ir ne kartą dalyvavo masiniuose žydų sušaudymuose.

    "Taigi, 1941 metų birželio pabaigoje Štrausas dalyvavo žydų grupės, kurioje buvo iki 150 žmonių, įskaitant senus žmones, įvairaus amžiaus moteris ir vaikus, sušaudyme", — sakoma kaltinamajame akte. Tų pačių metų rudenį, po "Samoochranos" reorganizavimo, Štrausas pradėjo dirbti SD saugumo tarnyboje, saugoti koncentracijos stovyklas, taip pat keletą kartų dalyvavo sovietų patriotų sušaudyme.

    Kaltinamajame akte taip pat pateikiama informacija apie Vikentijų Papinšą. 1944 metais jis savanoriškai įstojo į SS legioną ir dalyvavo mūšiuose prieš sovietų karius. Po karo Papinšas kurį laiką praleido karo belaisvių stovykloje, o 1946 metais jis buvo įtrauktas į sovietų armijos gretas, iš kur vėliau dezertyravo.

    Krusto-Freimanio gaujos byloje dalyvavo daugiau nei dešimt bendrininkų, tarp jų — Matis Donis ir Janis Ogulis. Karo metais Donis tarnavo "Samoochranoje", dalyvavo sovietų piliečių areštuose ir sušaudymuose, vykdė saugumo ir patruliavimo tarnybą. Ogulis taip pat buvo "Samoochranos" narys, saugojo karinius objektus vokiečių užnugaryje ir atliko kitas policijos funkcijas.

    Daug budelių iš "Samoochranos" tarnavo Latvijos SS legione, kuris yra susijęs su daugybe karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.

    Tai, visų pirma, baudžiamoji operacija "Zimneje volšebstvo" (liet. "Žiemos magija"), įvykdyta 1943 metų vasario–kovo mėnesiais Pskovo srityje ir Baltarusijos šiaurėje. Tada budeliai sunaikino šimtus kaimų ir nužudė tūkstančius civilių.

    Latvijos budeliai veikė ir kituose TSRS regionuose. Praėjusių metų gegužę Tyrimų komitetas iškelė baudžiamąją bylą dėl 1941–1943 m. genocido fakto Žestianajos Gorkos ir Čiornojės kaimuose, Novgorodo srityje.

    Dar šia tema

    Aleksandras Bastrykinas: kol kas neonacizmas ir revanšizmas, matyt, negąsdina Europos
    Kaune išniekintas Holokausto aukų paminklas
    Kur tikroji grėsmė Lietuvai: "komunizmo viruse" ar fašizmo reabilitavime?
    Tegai:
    naciai, Latvija

    Svarbiausios temos