13:08 2021 Sausio 28
Tiesioginis eteris
  • USD1.2114
  • RUB91.7258
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą

    Skaičiuojama, kad nelegalių augalų apsaugos priemonių Lietuvoje per metus gali būti realizuojama maždaug už 40 mln. eurų

    VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Vykdomas didelės apimties ikiteisminis tyrimas, susijęs su galimai nelegalių ir suklastotų augalų apsaugos produktų prekyba, rašo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

    Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir stambaus masto neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla.

    Atliktos kratos, kurių metu aptiktas fasavimo "fabrikas" ir paimtas įspūdingas kiekis galimai nelegaliai parduodamų neaiškios sudėties cheminių mišinių ir kitų klastočių, kurių vertė rinkoje gali siekti apie 2 mln. eurų. Kol kas įtarimai pareikšti vienam asmeniui.

    Įtariama, kad Šiaulių, Panevėžio ir Klaipėdos regionuose veikusi asmenų grupė nelegaliai prekiavo augalų apsaugos produktų falsifikatais, atgabentais iš Kinijos, Rusijos, Ukrainos, Lenkijos. Manoma, kad nelegalią prekybą chemikalų klastotėmis organizavo agronomiją išmanantys asmenys, anksčiau turėję sąsajų su žemės ūkio veikla užsiimančiomis bendrovėmis, augalų apsaugos produktų prekyba.

    Taip pat spėjama, kad padirbti chemikalai šešėlyje buvo pardavinėjami prisidengiant juridiniais asmenimis, kuriems neva atstovavo prekeiviai.

    Turimais duomenimis, už nelegalias prekes galimai buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, taip pat ir išrašant fiktyvias sąskaitas faktūras, kurios vėliau nebūdavo įtraukiamos į pardavėjų oficialiai atstovaujamų įmonių buhalterijas. Netikrose sąskaitose dažniausiai būdavo nurodomas fiktyvus mokėjimo pagrindas, pavyzdžiui, apmokėjimas už tariamai parduotą legalų produktą ar suteiktas specialisto konsultacijas. Dalį nelegalios produkcijos asmenys galimai pardavinėjo ir individualiai, neturėdami leidimo ūkinei komercinei veiklai.

    Padirbtas prekes pardavinėję asmenys su potencialiais klientais bendraudavo slapstydamiesi, naudodavo įvairias mobiliąsias pokalbių programėles, o prekes nelegaliai parduodavo tik patikimiems klientams — ūkininkams, žemės ūkio kooperatyvams, žemės ūkio bendrovėms, kitiems komercinę veiklą vykdantiems asmenims.

    Šešėlinę prekybą organizavę asmenys, manoma, padirbtą produkciją įsigydavo dideliais kiekiais, vėliau perfasuodavo į mažesnes talpas, pažymėdavo produktų etiketėmis ir realizuodavo klientams. Nelegalios prekės, siekiant jas nuslėpti, buvo žymimos ir sutartiniais ženklais.

    Penkiuose miestuose buvo atliktos kratos įtariamų nusikalstamas veikas vykdančių asmenų gyvenamosiose vietose, jų vadovaujamose bendrovėse, sandėliavimo patalpose.

    Lietuvos augalų apsaugos asociacijos vertinimu, kratų metu rastų jau supakuotų ir paženklintų augalų apsaugos produktų vertė, skaičiuojant pagal originalių produktų rinkos kainą, gali siekti per 200 tūkst. eurų.

    Vertinant kartu su neaiškios cheminės sudėties mišiniais, supakuotais kačių kraiko etiketėmis paženklintuose maišuose bei trąšų maišuose, sulaikytų klastočių vertė rinkoje gali siekti apie 2 mln. eurų. Didžiosios dalies jau supakuotų produktų veikliosios medžiagos priskiriamos sulfonilurėjos grupei — tai herbicidai, kurių naudojimo norma yra ypač maža.

    Specialistai suskaičiavo, kad jei priemonės būtų naudojamos po 25 gramus 1 hektarui, tai vien kratų metu maišuose rasto kiekio pakaktų 163 tūkst. hektarų.

    Turimais duomenimis, į Lietuvos rinką nelegalūs falsifikatai patenka klastojant pervežamų krovinių dokumentus arba vežant kontrabanda iš Ukrainos per Lenkiją arba per Rusiją bei Latviją.

    Kai kurie ekspertai prekybos augalų apsaugos produktų falsifikatais pelningumą prilygina pelnui iš tokių nelegalių veiklų, kaip prekyba narkotikais, ginklais ar žmonėmis. Už šias nusikalstamas veikas griežtai baudžiama, o prekyba augalų apsaugos produktų falsifikatais iki šiol klesti šalia sąžiningos žemdirbystės.

    Skaičiuojama, kad nelegalių augalų apsaugos priemonių Lietuvoje per metus gali būti realizuojama maždaug už 40 mln. eurų.

    Dar šia tema

    FNTT: už mokesčių slėpimą mėsos perdirbimo įmonės laukia teismas
    Sučiupti metalo pardavėjai, kurie valstybei nesumokėjo beveik 400 tūkst. eurų mokesčių
    Kompiuterine technika prekiaujanti įmonė nuslėpė 222 tūkst. eurų mokesčių
    Tegai:
    prekyba, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)

    Svarbiausios temos