17:02 2020 Lapkričio 26
Tiesioginis eteris
  • USD1.1890
  • RUB90.0123
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą

    Įprotis mokytis būdingesnis žmonėms iki 50 metų, turintiesiems aukštąjį išsilavinimą, vadovams ir specialistams. Nekvalifikuoti darbininkai ar bedarbiai reguliaraus mokymosi patirties turi mažiausiai

    VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Lietuvoje mokymosi visą gyvenimą kultūra silpna, o nuolatinis mokymasis kol kas nėra tapęs visuomenės norma, rodo Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atliktas tyrimas.

    STRATA atliko tyrimą "Mokymasis visą gyvenimą: įpročiai, patrauklumas, barjerai, naudos suvokimas", kurio metu buvo siekiama atskleisti gyventojų požiūrį į mokymąsi visą gyvenimą, visapusiškai apibūdinti jų mokymosi patirtį ir įvertinti atvirumą mokymuisi.

    Tyrimas atskleidė, kad 94 proc. visų apklaustųjų turi mokymosi patirties (neskaitant mokymosi bendrojo ugdymo mokykloje), o 58 proc. turi mokymosi per pastaruosius trejus metus patirties. Tuo tarpu 22 proc. visų apklaustųjų mokosi nepertraukiamai, t. y. turi įprotį mokytis.

    Tuščia mokyklos klasė
    © Sputnik / Алексей Майшев

    Pats įprotis mokytis būdingesnis žmonėms iki 50 metų (28 proc.), turintiesiems aukštąjį išsilavinimą (33 proc.), vadovams (33 proc.), specialistams (38 proc.). Nekvalifikuoti darbininkai ar bedarbiai nepertraukiamo, reguliaraus mokymosi patirties turi mažiausiai (atitinkamai 9 proc. ir 13 proc.)

    Mokymasis darbe ir savarankiškas mokymasis yra labiausiai paplitusios mokymosi formos, po jų — mokymasis lankant paskaitas, kursus bei seminarus.

    Analizuojant besimokančiųjų nurodomą mokymosi naudą pažymėtina, kad dažniau nurodomas teigiamas poveikis asmeninei gerovei: patobulino asmenines savybes, gebėjimus, prasmingai, turiningai praleido laiką, pagerino socialinį gyvenimą ar patenkino norą tobulėti. Profesinių kompetencijų pagerinimas ar naujų įgijimas taip pat yra tarp dažniausiai minimų teigiamų mokymosi pokyčių, kuriuos pajuto 45 proc. visų besimokiusių per paskutinius trejus metus respondentų.

    Vienos iš pagrindinių kliūčių mokytis — laiko trūkumas ir finansiniai sunkumai, galimybės padengti su mokymusi susijusias išlaidas. Be to, daugelis gyventojų įsitikinę, kad mokytis per vėlu (šią kliūtį nurodo 38 proc. visų nesimokančiųjų, o 60 metų ir vyresnių apklaustųjų grupėje taip manančių yra 70 proc.).

    Tuo tarpu penktadalis visų apklaustųjų nurodė, kad neturi poreikio mokytis, o gerokai didesnė dalis (51 proc.) įsitikinę, kad mokytis reikia. Nepaisant mokymosi svarbos suvokimo, apie 30 proc. apklaustųjų mokytis nebūtų linkę net ir turėdami tam galimybes.

    "Gyventojų apklausos duomenys atskleidžia, kad mokymosi visą gyvenimą kultūra silpna, o nuolatinis mokymasis kol kas nėra tapęs visuomenės norma. Nors dominuoja teigiamas požiūris į suaugusiųjų mokymą(si), tačiau taip pat didelė dalis gyventojų nebūtų linkę mokytis net ir turėdami visas tam tinkamas sąlygas ir galimybes", — daro išvadą tyrėjai.

    Apklausa vyko nuo 2019 metų gruodžio 11 dienos iki 2020 metų sausio 28 dienos. Tyrime dalyvavo 2 tūkst. respondentų nuo 15 iki 75 metų.

    Eurostato duomenimis, 2019 m. besimokančių gyventojų dalis Lietuvoje sudarė 7,0 proc., o bendras Europos Sąjungos vidurkis buvo 11,3 proc. Pagal šį rodiklį Lietuva užima 23-ią vietą tarp 35 šalių. Nors nuo 2014 m. Lietuvoje fiksuojamas rodiklio augimas (iki 2019 m. jis padidėjo 1,9 procentinio punkto), suaugusiųjų dalyvavimas mokymosi veiklose vis dar laikomas nepakankamu.

    Dar šia tema

    Žudiką nustatyti padėjo pirmą kartą Lietuvoje pritaikytas kraujo pėdsakų rašto tyrimas
    Tyrimas: kas trečias Lietuvos gyventojas patiria stresą dėl pinigų
    Tyrimas atskleidė, kokio dydžio pensijos dažniausiai pageidauja lietuviai
    Tegai:
    mokslas, Lietuva

    Svarbiausios temos