04:45 2020 Lapkričio 28
Tiesioginis eteris
  • USD1.1922
  • RUB90.9894
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą

    Moksliniai tyrimai parodė, kad valandos pokytis gali ne tik neigiamai paveikti žmonių savijautą, bet ir padidinti eismo įvykių skaičių, todėl vairuotojai ir pėstieji raginami būti atidesni ir atsargesni

    VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Draudikai pastebėjo, jog laikrodžių rodyklės persukimas viena valanda atgal daro neigiamą poveikį vairuotojams — kelias dienas po laiko persukimo šie būna mažiau atidūs prie vairo ir sukelia daugiau eismo įvykių, praneša draudimo bendrovės "BTA" spaudos tarnyba.

    Paprastai manoma, kad pavasarinis laiko persukimas valanda į priekį sukelia daugiau neigiamų pasekmių, nei perėjimas prie žiemos laiko, kai žmonės gauna galimybę pamiegoti valanda ilgiau. Vis dėlto mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad valandos pokytis, nesvarbu, ar laikas sukamas į priekį, ar atgal, gali turėti ne tik neigiamą įtaką žmonių savijautai, bet ir padidinti eismo įvykių skaičių.

    Išnagrinėjusi pastarųjų dvejų metų eismo įvykių statistiką "BTA" pastebėjo, kad kelias dienas po laiko persukimo stipriai padaugėja eismo įvykių. 

    "Ir pernai, ir 2018-aisiais eismo įvykių skaičius kelias dienas po laikrodžio rodyklių pasukimo valanda atgal buvo maždaug 50 proc. didesnis nei kelios dienos iki perėjimo prie žiemos laiko. Nors laikas sukamas iš šeštadienio į sekmadienį, kad žmonės spėtų persiorientuoti ir adaptuotis, akivaizdu, kad tam tikras poveikis avaringumui vis dėlto išlieka ilgiau", — sakė bendrovės Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis. 

    Draudimo eksperto teigimu, prie išaugusio avaringumo šiuo laikotarpiu prisideda ir tai, kad persukus laiką, vairuotojai ir į darbą, ir iš jo dažniausiai jau važiuoja tamsoje. Be to, eismo sąlygas blogina ir vis vėstantys orai, prasidedančios šalnos, plikledžiai ir krituliai. 

    "JAV atliktas tyrimas parodė, kad perėjimas prie žiemos laiko kelia padidintą riziką pėsčiųjų saugumui keliuose — intensyvaus eismo metu vakarais pėstieji po laiko persukimo tris kartus dažniau pakliūva į nelaimingus atsitikimus nei prieš laiko pasikeitimą. Tyrimą atlikę mokslininkai svarsto, kad taip nutinka, nes nei pėstieji, nei vairuotojai nespėja greitai prisitaikyti prie laiko persukimo", — pažymi draudimo ekspertas.

    Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad pirmosiomis dienomis po laiko persukimo padidėja įvairių širdies problemų paūmėjimo tikimybė, žmonės dažniau skundžiasi suprastėjusia nuotaika, apetito pokyčiais, pakitusiu miego režimu.

    Be to, draudimo ekspertas atkreipė dėmesį ir į tai, kad išmaniuosiuose įrenginiuose laikas persukamas savaime, tačiau automobiliuose tik kartais pasitaiko tokios protingos sistemos. Tad vairuotojai turėtų nepamiršti to padaryti rankiniu būdu ir taip išvengti netikėto streso kuriuo nors momentu pamačius visa valanda vėlesnį laiką. Ekspertas taip pat pataria vairuotojams po laiko persukimo keletą dienų būti itin atidiems kelyje ir labiau stebėti ne tik savo vairavimą, bet ir kitus eismo dalyvius. 

    Dauguma pasaulio šalių naudoja sezoninį laiką, tačiau kai kurios Europos šalys nori jo atsisakyti. 2019 metų pavasarį Europos Parlamentas patvirtino laikrodžių sukiojimo ES atšaukimą nuo 2021 metų. Europos Sąjungos šalims bus leidžiama pasirinkti laiką, kurį jos nori palikti pagrindiniu.

    Užpernai Lietuvoje buvo atlikta apklausa. Piliečių buvo klausiama, kokį laiką jie nori palikti pagrindiniu. Už vasaros laiką pasisakė daugiau nei 60 procentų lietuvių, dauguma jų buvo vyresni nei 50 metų žmonės, regioninių centrų ir mažų miestelių gyventojai. Tuo tarpu 26 procentai piliečių norėtų palikti žiemos laiką. Šį variantą palaikė didmiesčių gyventojai, taip pat respondentai, gyvenantys vakariniuose ir rytiniuose regionuose. Likusiems buvo sunku atsakyti.

    Lietuva, Latvija ir Estija pareiškė norą gyventi viename laike. Tačiau diskutuodami šiuo klausimu jos nenurodė, kuris — vasaros ar žiemos — laikas bus pasirinktas pagrindiniu.

    Tegai:
    vairuotojai, laiko sukiojimas, eismo įvykis

    Svarbiausios temos