23:34 2020 Gruodžio 02
Tiesioginis eteris
  • USD1.2066
  • RUB91.3194
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (706)

    Kai kurie nustatyti pokyčiai tokie sunkūs, kad mokslininkai abejoja, ar pavyks atsigauti po COVID-19

    VILNIUS, lapkričio 8 — Sputnik. Amerikos mokslininkai apibendrino daugiau nei 80 tyrimų duomenis ir apibūdino bendrą smegenų pokyčių vaizdą po COVID-19. Rezultatai paskelbti žurnale "Seizure: European Journal of Epilepsy". 

    COVID-19 pandemijos metu gydytojai užfiksavo šimtus koronaviruso infekcijos sukeltų neurologinių komplikacijų atvejų, įskaitant insultus, neaiškią sąmonę, galvos skausmus ir priepuolius, tačiau iki šiol apibendrinančių straipsnių šia tema nebuvo.

    Mokslininkai iš Beiloro medicinos koledžo ir Pitsburgo universiteto surinko ir išanalizavo 617 COVID-19 pacientų elektroencefalogramas (EEG). EEG — tai testas, naudojamas smegenų elektriniam aktyvumui įvertinti. Paprastai jis skiriamas pacientams, kurie silpnai reaguoja į dirgiklius, patiria priepuolius, turi kalbos sutrikimų ar nesugeba savarankiškai atsigauti po sukeltos dirbtinės komos.

    "Mes radome daugiau nei 600 tokių pacientų, — Beiloro medicinos koledžo pranešime spaudai cituojamas straipsnio bendraautoris Zulfi Haneefas, neurologijos ir neurofiziologijos docentas. — Anksčiau, kai matėme pavienius atvejus, manėme, kad tai tik sutapimai, tačiau dabar galime drąsiai teigti, kad jie yra susiję su COVID-19".

    Dažniausi nukrypimai EEG buvo slopinimas arba anomalinis elektros išlydis, daugiausia kaktinėje skiltyje. Mokslininkai nustatė, kad maždaug trečdalis pacientų turėjo anomalias neurografijas, taip pat lokalizuotas kaktinėje smegenų skiltyje. Signalo anomalijos lokalizavimo vieta mokslininkams pasirodė įdomi.

    "Mes žinome, kad nosis yra labiausiai tikėtinas viruso patekimo taškas. Taigi, atrodo, kad yra ryšys su smegenų dalimi, esančia šalia tos patekimo vietos", — sako Haneefas.

    Vidutinis pacientų, turinčių smegenų pažeidimus, amžius buvo 61-eri metai, du trečdaliai jų buvo vyrai ir trečdalis moterų. Anot autorių, rizikos grupę sudaro vyresnio amžiaus vyrai.

    Kai kurie nustatyti pokyčiai tokie sunkūs, kad mokslininkai abejoja, ar pavyks atsigauti po COVID-19.

    "Kaip žinome, smegenys yra organas, kuris pats negali atsigauti, todėl, jei turite kokių nors pažeidimų, greičiausiai jie bus nuolatiniai. Jūs negalėsite visiškai pasveikti, — pažymi Haneefas. — Daugelis žmonių mano, kad jie susirgs, pasveiks ir viskas grįš į savo vėžes, tačiau šie rezultatai rodo, kad gali būti ilgalaikių problemų, kurias mes įtarėme, ir dabar mes randame vis daugiau patvirtinimų".

    Tačiau nėra vienareikšmių įrodymų, kad anomalius smegenų pokyčius sukelia butent virusas. Anot autorių, jie gali atsirasti dėl prijungimo prie deguonies aparato ar DPV arba dėl širdies problemų ar kitų gretutinių ligų padarinių.

    "Reikia daugiau tyrimų, tačiau rezultatai rodo, kad į šią sritį reikia sutelkti dėmesį", — pabrėžia mokslininkas.

    Tyrėjai mano, kad EEG tyrimai turėtų apimti platesnį pacientų ratą, taip pat rekomenduoja naudoti kompleksinį požiūrį, apimantį kitus smegenų tyrimo metodus, tokius kaip MRT ar KT.

    Temos:
    Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (706)
    Tegai:
    COVID-19

    Svarbiausios temos