04:34 2020 Lapkričio 29
Tiesioginis eteris
  • USD1.1922
  • RUB90.9894
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą

    Didžiuosiuose šalies miestuose atsiranda vis daugiau alternatyvų nuosavam automobiliui, o jaunimas yra mažiau motyvuotas nei anksčiau įgyti vairuotojo pažymėjimą

    VILNIUS, lapkričio 17 — Sputnik. Tyrimas parodė, kad 16 proc. Lietuvos gyventojų nevairuoja, praneša draudimo bendrovė "Gjensidige".

    Specialistai pažymėjo, kad didžiuosiuose šalies miestuose atsiranda vis daugiau alternatyvų nuosavam automobiliui, o jaunimas yra mažiau motyvuotas nei anksčiau įgyti vairuotojo pažymėjimą.

    Tyrimo duomenimis, šalies didmiesčiuose nevairuoja penktadalis gyventojų, mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse — po 14 proc. žmonių.

    "Išsiversti be automobilio lengviausia tiems, kurie gyvena didmiesčiuose. Jei žmonės dirba tokiose vietose, kurias patogiai galima pasiekti pėsčiomis, viešuoju transportu ar privažiuoti dviračiu, paspirtuku arba naudojantis pavėžėjo paslaugomis, gebėjimas vairuoti tokio žmogaus kasdienybėje nėra būtinas. Vos prieš kelis metus pastarųjų alternatyvų Lietuvoje nebuvo, todėl žmonės galėjo rinktis tik tarp viešojo transporto ir nuosavo automobilio. Dabar jo svarba menksta, nes alternatyvų skaičius automobiliui sparčiai auga", — sakė draudimo bendrovės "Gjensidige" Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

    Pasak vairavimo mokyklos vadovo Artūro Pakėno, Lietuvos gyventojai supranta, kad pandemijos sąlygomis vairuoti asmeninį automobilį yra gerokai saugiau nei naudotis kitomis transporto priemonėmis.

    "Karantinas besimokančius vairuoti padalijo į dvi grupes. Vieni nori palaukti per karantino laikotarpį ir pradėti vairuoti jam pasibaigus, tačiau didžioji dalis naudojasi karantino sąlygomis kaip galimybe išmokti ką nors nauja ir išnaudoti mažiau užimtą laiką", — sakė Pakėnas.

    Jo teigimu, ypač aktyviai pastaruoju metu kreipiasi studentai, dvyliktokai, nes pavasarį jų laukia baigiamieji egzaminai ir daugelis iki jų nori įgyti vairuotojo pažymėjimą.

    Pasak jo, dirbant užmiestyje, kur keliavimo viešuoju transportu galimybės yra labai apribotos, atsiranda nuvykimo į darbą problema.

    Vairavimo mokytojas pabrėžė, kad pastaraisiais metais jaučiama sumažėjusi Lietuvos žmonių motyvacija mokytis vairuoti.

    "Miestuose gyvenantys jauni žmonės naudojasi elektriniais paspirtukais, riedžiais, dviračiais, motoroleriais, šios transporto priemonės yra jaunų žmonių alternatyva automobiliui, todėl jaunimo motyvacija mokytis vairuoti ir turėti nuosavą automobilį yra sumažėjusi. Tačiau jaunimas vis dar labiausiai iš visų amžiaus grupių asmenų nori būti nepriklausomas ir įgyti vairuotojo pažymėjimą. Jauni žmonės dažnai ateina bendrumo jausmo vedini", — pasakojo Pakėnas.

    Jis pastebėjo, kad vyresnius nei 30 metų žmones pastaruoju metu vis dažniau paskatina daugiau nei 100 kilometrų atstumu nuo jų gyvenamosios vietos nutolę vyresnio amžiaus tėvai.

    "Vaikai nori juos kuo dažniau lankyti, todėl ateina mokytis vairuoti ir įgyti vairuotojo pažymėjimą. Lygiai tokia pati tendencija pastebima ir tarp vaikus į ugdymo įstaigas pradėjusių leisti mamų. Tuomet, kai atžalos ima lankyti darželį, mamos nori pačios juos ten vežioti ir ateina mokytis vairuoti arba atnaujinti vairavimo įgūdžius", — sakė vairavimo mokytojas.

    Pakėno teigimu, itin dažnai išmokti vairuoti vidutinio amžiaus šalies žmones paskatina ir už miesto įgytas nekilnojamasis turtas. Tokios priežastys taip pat dažnai paskatina nevairuojančius žmones sėsti prie automobilio vairo ir lankyti vairavimo pamokas.

    Senjorai, pasak jo, dažnai nori atnaujinti vairavimo įgūdžius, nes nebedirbdami pageidauja būti savarankiški. Dažnai priežastys būna ir ne itin smagios, vairuoti mokomasi susirgus vairuojančiam šeimos nariui arba jo netekus.

    "Dar yra kategorija žmonių, kurie, išlaikę vairavimo egzaminą, patys savarankiškai niekada nesėdo prie automobilio vairo. Tikėtina, kad tokių asmenų paruošimas vairuoti buvo toks silpnas, kad jie pajėgė tik išlaikyti egzaminą ir neįgijo praktikos išvažiuoti į gatvę be instruktoriaus", — sakė Pakėnas.

    Lietuvos gyventojų apklausą, kurios metu buvo apklausta 1 600 respondentų, atliko bendrovė "Nielsen".

    Dar šia tema

    Paaiškėjo, kaip COVID-19 paveikė automobilių prieinamumą Lietuvoje
    Lietuvoje elektromobiliai tapo patrauklesni už dyzelinius automobilius
    Per spalį Lietuvos naudotų lengvųjų automobilių rinka mažėjo 28%
    Tegai:
    tyrimas, automobiliai, Lietuva

    Svarbiausios temos