01:19 2020 Lapkričio 30
Tiesioginis eteris
  • USD1.1922
  • RUB90.9894
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą

    Lenkijos kardinolui, patekusiam į skandalą, buvo suteiktas Vilniaus krašto garbės piliečio vardas ir savivaldybės valdžia kažkodėl neskuba jo atšaukti, rašo ekspertas Aleksejus Iljaševičius

    VILNIUS, lapkričio 20 — Sputnik. Prieštaringai vertinamas lietuvių kilmės lenkų kardinolas Henrikas Romanas Gulbinovičius mirė eidamas 97 metus, praėjus kelioms dienoms po to, kai Šventasis Sostas jį pripažino kaltu dėl daugybės rimtų kaltinimų, įskaitant priekabiavimą ir pedofilų kunigų slėpimą. Tačiau klausimas, kaip turėtų pasielgti šalys, sugebėjusios įamžinti jo atminimą, lieka atviras, RuBaltic.ru straipsnyje rašo Aleksejus Iljaševičius.

    Lapkričio pradžioje Gulbinovičiui buvo uždrausta dalyvauti bet kokiose viešose pamaldose, nešioti vyskupų skiriamuosius ženklus ir būti palaidotam Vroclavo katedroje. Be to, jis buvo įpareigotas sumokėti kompensaciją Šv. Juozapo fondui, įsteigtam bažnyčios veiklai paremti seksualinio smurto aukų labui. Tačiau lapkričio 16 dieną kardinolas mirė.

    "Čia pirmiausia kalbama apie Lenkiją. Pakanka pasakyti, kad čia jam buvo suteiktas aukščiausias valstybinis apdovanojimas — Baltojo erelio ordinas. Tokia pati dilema kyla ir Lietuvai. Gulbinovičius, nors ir buvo Lenkijos arkivyskupas, gimė Vilniuje. Pasirodo, kad vaikystė ir jis jaunystę praleido šiuolaikinės Lietuvos Respublikos teritorijoje", — sakoma straipsnyje.

    Lietuvoje jam suteiktas Vilniaus krašto garbės gyventojo vardas, jo vardu pavadintos kelios gatvės. Be to, 2013 metais Gulbinovičiui buvo įteiktas Lietuvos kultūros ministerijos apdovanojimas, kurį dabar ketinama atšaukti.

    "Kažkodėl savivaldybės valdžia neskuba. Paklausta, ar iš Gulbinovičiaus bus atimtas garbės piliečio statusas, Vilniaus rajono merė Marija Rekst nepateikė aiškaus atsakymo. <...> Lietuvai Henrikas Gulbinovičius gali virsti nauju Jonu Noreika, kuris laikomas išskirtiniu tautos atstovu ir drąsiu kovotoju prieš "sovietinę okupaciją", — sakoma straipsnyje.

    Straipsnio autorius pabrėžė, kad Noreika dalyvavo žydų gyventojų naikinime, tačiau oficialus Vilnius jį pateisina tuo, kad jis buvo priverstas vykdyti aukštesnės nacių vadovybės įsakymus.

    "Dabar abejotinų Lietuvos veikėjų sąrašas pasipildė dar viena pavarde. Ir Vilniaus krašto gyventojai yra teisūs nusprendę, ar jie nori vaikščioti gatvėmis, pavadintomis pedofilų vardais", — rašo Iljaševičius.

    Kas yra Jonas Noreika

    Lietuvoje Noreika laikomas "nacionaliniu didvyriu". 2019 metais Lietuvos žmogaus teisių aktyvistas Stanislovas Tomas kūju sudaužė memorialinę lentą Noreikai ant sostinės centre esančio Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato.

    Po šio įvykio Vilniaus meras Remigijus Šimašius nurodė lentą nukabinti, nes yra duomenų, kad "partizanai" dalyvavo steigiant žydų getą. Tačiau nacionalistų aktyvistai sukūrė naują lentelę ir savavališkai ją pakabino. Meras pasipiktino šiuo poelgiu, tačiau lenta vis tiek kabo savo ankstesnėje vietoje.

    Noreika galimai buvo nacių bendrininkas ir prisidėjo prie Lietuvos žydų bendruomenės naikinimo Antrojo pasaulinio karo laikais.

    1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities viršininku. Be to, jis buvo organizacijos "Lietuvos aktyvistų frontas" narys. Manoma, kad Noreikos įsakymu regione gyvenantys žydai buvo perkelti į getą, o jų turtas buvo paimtas. Vėliau gete žuvo tūkstančiai žmonių.

    Po kelerių metų Noreika stojo į "miško brolių" — nacionalistų ginkluotos grupuotės — gretas. Manoma, kad nemaža dalis Lietuvos "partizanų" palaikė nacius ir dalyvavo naikinant sovietų partijos darbuotojus, Lietuvos žydų bendruomenę ir civilius gyventojus.

    Dar šia tema

    Lietuvos teismas atmetė skundą dėl Noreikos veklos įvertinimo
    Konservatoriai reikalauja, kad Linkevičius ir Šimašius pakeistų nuomonę dėl Noreikos
    Tegai:
    pedofilija, katalikų bažnyčia, bažnyčia, Jonas Noreika

    Svarbiausios temos