06:14 2021 Sausio 18
Tiesioginis eteris
  • USD1.2123
  • RUB89.0364
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą

    Namuose nutinkančios traumos visada yra panašaus pobūdžio: įvairūs susitrenkimai ar lūžiai paslydus, nusideginimai, susižalojimai, vaikai dažniausiai susižeidžia šokinėdami ar bėgiodami

    VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Daugiau būdami namuose žmonės dažniau čia patiria ir įvairias traumas, o nelaimių kaltininkais dažniausiai tampa du įprasti objektai – laiptai ir kopėčios, teigia BTA draudimo bendrovės draudikai.

    Kaip pažymi bendrovės asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas, namuose nutinkančios traumos visada yra panašaus pobūdžio: įvairūs susitrenkimai ar lūžiai paslydus, nugriuvus, užkliuvus kojai, taip pat nusideginimai, susižalojimai neatsargiai dirbant buities ar ūkio darbus, vaikai dažniausiai susižeidžia šokinėdami, bėgiodami. 

    "Dažnai fiksuojame su laiptais susijusias traumas, taip pat susižalojimus naudojantis kopėčiomis. Natūralu, kad su laiptais bei kopėčiomis susiję sužeidimai būna skausmingesni – visgi krentama iš didesnio aukščio", – teigia Grizickas. 

    Pasak jo, ant laiptų žmonės dažniausiai susižeidžia neatsargiai pastatę ir kryptelėję kojas, nuslydę nuo laiptų pakopos ir nugriuvę, taip pat nepataikę pėdos padėti ant pakopos ir trenkę pirštus ar kulną į jos kampą.Nors dažniausiai tokios traumos nutinka per skubėjimą ar neatsargumą, kartais pasitaiko ir šalutinių priežasčių.

    Nukritę nuo laiptų gyventojai dažniausiai pasitempia raiščius ir patiria įvairius lūžius – plaštakos, šonkaulių, kojos pirštų, žandikaulio, mentės ir kitus. Taip pat dažni sausgyslių plyšimai, smegenų sutrenkimai ar stuburo traumos, pasitaiko netgi mirčių.

    Grizickas sako, kad nelaimingi įvykiai dėl laiptų bendrovėje fiksuojami kone kasdien, o dėl kopėčių – vidutiniškai 2-3 kartus per savaitę. 

    "Pastebime, kad nuo kopėčių dažniausiai krentama genint medžius, plaunant langus, dažant sienas ar lubas, pasitaiko nelaimingų atsitikimų, nutikusių lipant ant stogo pareguliuoti antenos, tvarkant lietvamzdžius ar kabinant užuolaidų karnizus. Todėl atliekant tokius darbus patartina naudoti kuo stabilesnes kopėčias, jas tvirtai pastatyti ar atremti, paprašyti kitų asmenų pagalbos", – vardija Grizickas.

    Kadangi kritimas nuo kopėčių yra kritimas iš didesnio aukščio, traumos taip pat neretai būna sudėtingesnės: sutrenkiamos smegenys ar prasiskeliama galva, lūžta rankos, šlaunikauliai, šonkauliai, skyla stuburo slanksteliai.

    Draudikai sako, kad pakankamai dažna "naminė" trauma – nusideginimas karšta arbata, aliejumi, verdančiu vandeniu, karštu maistu. 

    Nemažai žmonių susižeidžia neatsargiai naudodami elektrinius įrankius: pjūklus, kampinius šlifuoklius, grąžtus. Taip pat pavojingas išlieka kirvis – dažniausiai kapojant malkas sužalojami kojų raumenys, yra atvejų, kai visiškai nukertami pirštai.

    Dar šia tema

    Įvardyti Lietuvos regionai, kuriuose per išpuolius mirė daugiausiai žmonių
    Lietuvoje šiemet per gaisrus žuvo 57 gyventojai
    Tegai:
    draudikai, draudimas

    Svarbiausios temos