21:18 2021 Sausio 23
Tiesioginis eteris
  • USD1.2158
  • RUB91.1009
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą

    Pranešama, kad lapkritį Lietuvos informacinėje erdvėje identifikuotas išaugęs "dezinformacijos" atvejų skaičius — nustatyti 308 atvejai, turėję "neigiamos informacinės veiklos bruožų"

    VILNIUS, gruodžio 6 — Sputnik. Lapkričio mėnesį Lietuvos kariuomenės analitikai fiksavo didesnį neigiamos informacinės veiklos intensyvumą, kuris viršijo įprastai pastebimo neigiamos informacijos srauto vidurkį, pranešė Lietuvos kariuomenės spaudos tarnyba.

    Pranešama, kad, palyginti su spalio mėnesiu, lapkritį Lietuvos informacinėje erdvėje identifikuotas išaugęs "dezinformacijos" atvejų skaičius. Nuo lapkričio 1 iki 30 dienos iš viso nustatyti 308 atvejai, turėję "neigiamos informacinės veiklos bruožų". 

    Teigiama, kad "neigiamais" pranešimais buvo siekiama daryti poveikį šalies visuomenei, mažinti piliečių pasitikėjimą Lietuvos naryste NATO, prezidento bei valdžios institucijomis.

    "Prieš Lietuvos valstybę nukreiptą neigiamą informacinę veiklą daugiausiai vykdė su Rusijos bei Baltarusijos informacine-elektronine erdve susiję informacijos šaltiniai", — tvirtina kariuomenės analitikai.

    Praėjusį mėnesį pagrindiniai "taikiniai" buvo Lietuvos energetinė nepriklausomybė, šalies vidaus ir užsienio politika, narystė NATO ir ES, valstybės istorija ir socialinė apsauga.

    Pranešama, kad didžiausias "neigiamos informacinės veiklos" suaktyvėjimas sietinas su Astravo AE veiklos pradžia, Lietuvos ir JAV susitarimu dėl sraigtasparnių UH-60 "Black Hawk" įsigijimo, Baltijos šalių sprendimu dėl naujų sankcijų Baltarusijai, Vilniuje vykusiu IX tradiciniu Laisvosios Rusijos forumu, Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pokalbiu su Baltarusijos opozicojos lydere Svetlana Tichanovskaja, pratybomis "Brilliant Jump 2020" bei "Geležinis vilkas 2020".

    "Rusijos ir Baltarusijos informacinėje aplinkoje toliau buvo aktyviai išnaudojama Lietuvos - Baltarusijos santykių tema, nuosekliai formuojant Lietuvos, kaip nedraugiškos Baltarusijai, agresyvios ir provokuojančios valstybės, įvaizdį", — teigiama pranešime. 

    Be to, "priešišką retoriką" Lietuvos atžvilgiu pasitelkė ir aukščiausia Baltarusijos vadovybė: Lietuva kaltinta neteisėtomis teritorinėmis pretenzijomis, nuolatiniu kišimusi į Baltarusijos vidaus reikalus, isterijos dėl Astravo AE palaikymu, grasinta, kad Baltarusija atsisakys tranzito per Klaipėdos uostą paslaugų.

    Lietuvos kariuomenes ekspertai pažymi, kad nemažo dėmesio sulaukė ir Lietuvos bei Rusijos santykiai. Pranešama, kad buvo  formuotas Lietuvos, kaip nedemokratiškos, iškreipiančios istorinę atmintį ir vykdančios politinius persekiojimus valstybės įvaizdis. Be to, pranešama, kad Lietuva kaltinama dėl rusų ir rusakalbių diskriminacijos, tautinių mažumų teisės ir žodžio laisvės pažeidimų. 

    Nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios Lietuva reguliariai kišosi į kaimyninės šalies reikalus, atvirai palaikydama Baltarusijos opoziciją ir ragindama surengti naujus rinkimus. Lietuvos politikai mano, kad neva prezidento rinkimų rezultatai yra "suklastoti". Be to, Baltijos valstybės įvedė asmenines sankcijas kai kuriems Baltarusijos pareigūnams, įskaitant prezidentą Lukašenką.

    Maskva ne kartą ragino Lietuvą nesikišti į situaciją kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją išspręsti patiems.

    Be to, neseniai išaugo ginčas tarp Lietuvos ir Baltarusijos dėl Astravo atominės elektrinės. Branduolinis objektas išlaikė visus būtinus patikrinimus, daugelis ekspertų patvirtino jo saugumą, tačiau Lietuva ir toliau griežtai kritikuoja projektą ir vadina jį "grėsme nacionaliniam saugumui".

    Dar šia tema

    Kaune rinkimų apylinkės buvo dezinfekuotos neįprastu būdu — video
    Santykiai su Minsku ir Astravo AE: Lietuva pasiskundė dėl "dezinformacijos"
    Tegai:
    dezinformacija, kariai, Lietuva

    Svarbiausios temos