01:41 2021 Sausio 22
Tiesioginis eteris
  • USD1.2158
  • RUB89.6369
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą

    Tyrimo metu bandyta pateikti tiksliausias prognozes, kaip žmonės vartos per ateinančius 12 mėnesių

    VILNIUS, gruodžio 19 — Sputnik. Lietuvos mokslininkai išsiaiškino, kaip koronaviruso pandemija ir karantinas pakeis žmonių vartojimo įpročius. Šį tyrimą kartu su kognityvinių mokslų daktare Gerda Ana Melnik-Leroy atliko Vilniaus universiteto (VU) Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto modeliavimo specialistai.

    Tyrėjai nustatė, kad lietuviai po pandemijos savo vartojimo įpročius linkę keisti kryptingai ir tai priklauso ne tik nuo demografinių veiksnių, bet ir nuo psichologinių. Taigi, pirmoji koronaviruso krizė Lietuvoje sukėlė žmonėms stresą ir vartotojai, priklausomai nuo emocinės būsenos, keitė savo elgseną ir vartojimo įpročius tendencingai, kas lėmė vienų verslo sektorių nuosmukį, o kitų — pakilimą.

    Atliekant tyrimą, kuriuo buvo siekiama pateikti kuo tikslesnes prognozes, kaip žmonės vartos ateinančius 12 mėnesių ir kaip tai veiks ekonomiką, buvo nagrinėjami trys dalykai: stresas, sprendimų priėmimas, skirtingi galimi epidemiologinės ir ekonominės padėties scenarijai.

    Buvo sudaryti trys hipotetiniai scenarijai (viruso pasitraukimo, besitęsiančios pandemijos su sąlyginai stabilia ekonomika ir besitęsiančios pandemijos su silpstančia ekonomika), kurie turi tikimybę išsipildyti artimoje ateityje. Vienu realistiškiausių scenarijų tyrime buvo įvardytas kaip tik dabar išsipildęs "besitęsiančios pandemijos" scenarijus, kuris suponavo, kad šalyje bus rimta epidemiologinė situacija, tačiau ekonomika išliks gana stabili dėl ES finansavimo ir kitos finansinės pagalbos gyventojams ir verslui.

    "Pagal minėtą respondentų klasifikaciją viena gyventojų kategorija, sudaranti 16 proc. apklaustųjų, teigė pirmojo ir antrojo scenarijaus atveju nekeisianti vartojimo įpročių, bet atsitikus blogiausiam mažinsianti vartojimą. Antroji kategorija (19 proc.) tiriamųjų  nepriklausomai nuo epidemiologinės ir ekonominės situacijos šalyje vartos panašiai kaip ir prieš tai. Tačiau dauguma (39 proc.) laikėsi radikaliai priešingos pozicijos ir sakė vartosiantys mažiau, kad ir kas nutiktų. Dalis žmonių, daugiausia jauni ir išsilavinę, planuoja daugiau vartoti internetu", — rezultatus pristatė Melnik-Leroy.

    Tyrimas patvirtino, kad pandemijos metu labiausiai nerimauja ir mažiau linkę išlaidauti tie, kurie jaučiasi finansiškai nestabiliai arba turi mažas pajamas (iki 500 eurų) studentai, pensininkai, bedarbiai. Melnik-Leroy pabrėžia, kad tarp susirūpinusių yra ne tik finansinių sunkumų turinčių, bet ir daugiau kaip 2 000 eurų per mėnesį uždirbančių žmonių. O toje vartotojų grupėje, kurioje žmonės jautėsi saugūs, nejautė nerimo ir kaltės pirkdami nebūtiniausias prekes, mažai planavo, buvo daugiau dirbančiųjų visu etatu, uždirbančių vidutinį ir didesnį atlyginimą, turinčių magistro ar aukštesnį išsilavinimo laipsnį.

    Tyrimas taip pat parodė, kad pirmojo scenarijaus atveju žmonės didesnius pirkinius pirks panašiai kaip praėjusiais metais. Antrojo scenarijaus atveju pirkimai sumažės ketvirčiu, o trečio scenarijaus atveju beveik pusiau. Gyventojų noras įsigyti savo automobilį siejamas su tuo, kad žmonės nori išvengti viešojo transporto, taip pat su vidaus turizmo augimu.

    Pasak Melniko-Leroy, emocinis vartojimo veiksnys labai svarbus ir nekriziniu laikotarpiu, o krizės metu jo reikšmė dar labiau padidėja. marketingo specialistai jau seniai tiria vartotojų elgesį ir emocijas, o rezultatus naudoja siekdami geriau parduoti savo produktus.

    "Valstybė irgi galėtų geriau įsiklausyti į žmonių poreikius ir į tai, kokių veiksmų jie tikisi. Tai leistų geriau suprati, kokios priemonės efektyviausios norint paskatinti vartojimą ir ekonomikos atsigavimą: ar geriau duoti žmonėms kelių šimtų eurų vienkartines išmokas ir tikėtis, kad jie daugiau vartos, ar pakelti atlyginimus ir sumažinti mokesčius", — sakė mokslininkė.

    Patvirtinta ekspertų pateikta hipotezė, kad vartojimas krizės metu priklauso ne tik nuo socialinės žmonių padėties, bet ir nuo jų gerovės. Trečdalis apklaustųjų mano, kad pandemijos nėra. Tuo pačiu metu dauguma žmonių ekonominę grėsmę vertina kaip gana didelę, o epidemiologinę — viruso grėsmę — vertino kaip kur kas mažesnę. Viruso egzistavimu daugiausia abejojo vyresni kaip 35 metų ir mažiau išsilavinę žmonės, o mažiau — jauni žmonės.

    "Paaiškėjo, kad pusė apklaustųjų labai neigiamai vertino valdžios pandemijos valdymo veiksmus, 80 proc. žmonių sakė nepasitikintys valdžios teikiama informacija apie virusą, o daugiausia yra pasitikima mokslininkais, medikais ir Statistikos departamento duomenimis. Vis dėlto žmonėms krizės metu yra svarbu iš mokslininkų, valdžios institucijų ir žiniasklaidos gauti daugiau objektyvios, raminančios ir faktinės informacijos, mažiau veikiančios emociškai neigiamai", — teigia mokslininkė.

    Lietuvoje bendras koronaviruso atvejų skaičius viršijo 109 tūkstančius, pasveiko daugiau kaip 50,5 tūkstančio žmonių, o šiuo metu yra užsikrėtę 57 330.

    Dar šia tema

    Gyventojai atsargiau vertina galimybę rasti darbą, jei jo netektų
    Lietuvos finansų įstaigos prognozuoja dėl verslo nemokumo nuostolių padidėjimą
    Patarta, kaip atsikratyti streso dėl pinigų
    Tegai:
    vartojimas, koronavirusas, Vilniaus universitetas

    Svarbiausios temos