23:26 2021 Sausio 24
Tiesioginis eteris
  • USD1.2158
  • RUB91.1009
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą

    Pandemija ir Seimo rinkimai Lietuvoje gali būti laikomi svarbiausiais metų įvykiais, tačiau buvo dar daug kitų svarbių dalykų

    VILNIUS, gruodžio 31 — Sputnik. Baigiasi sunkūs metai, kai visam pasauliui teko susidurti su pandemija ir priprasti gyventi naujomis sąlygomis. Lietuva — ne išimtis, tačiau tai nebuvo vienintelis įvykis, turėjęs įtakos šalies gyvenimui.

    Sputnik Lietuva apibendrina Lietuvos gyvenimo metus.

    Lietuvos Seimo rinkimai 2020

    Spalį Lietuvoje vyko Seimo rinkimai, po kurių į valdžią atėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija. Ji aplenkė iki tol valdžiusią Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, surinkdama 50 mandatų.

    Konservatoriai kartu su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija sudarė koaliciją. Prieš metus už šalies prezidento postą kovojusi Ingrida Šimonytė tapo Vyriausybės vadove, o Seimo pirmininke tapo liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

    Голосование во втором туре выборов в Сейм Литвы, 25 октября 2020 года
    © AP Photo / Mindaugas Kulbis
    Seimo rinkimai

    Naujo Seimo darbo pradžia nebuvo sklandi. Skandalai vienas po kito, ir gruodis nebuvo išimtis.

    Iš pradžių "valstiečių" frakcija pasipiktino tuo, kad nė vienas jos narys nebuvo paskirtas Seimo pirmininko pavaduotoju. LVŽS partijos lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad "valstiečiai" atsisako bet kokių vadovaujamų postų Seimo komitetuose, komisijose ir kituose struktūriniuose padaliniuose. Pats politikas atsisakė Seimo nario mandato ir išlaikė tik partijos pirmininko vietą.

    Nepaisant to, "valstiečiams" pavyko pasiekti vietą Vyriausybėje. Seimo pirmininkės pavaduotoju išrinktas LVŽS frakcijos narys Jonas Jarutis.

    Kalbant apie parlamento opoziciją, dar nėra tikrumo. Buvęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teigė galintis perimti opozicijos vairą, tačiau susitarimai tarp frakcijų nepasiekti.

    Naujoji Lietuvos Vyriausybė >>

    Ne viskas vyko sklandžiai ir formuojant naują Lietuvos Vyriausybę. Iš pradžių Šimonytės prezidentui Gitanui Nausėdai pateiktas sąrašas sukėlė abejonių ir pačiam valstybės vadovui. Buvo pasiūlyti labai prieštaringi Lietuvos visuomenės ir daugybės ekspertų požiūriu politiniai veikėjai. Pavyzdžiui, teisingumo ministro pareigoms buvo pasiūlyta teisininkės padėjėja Evelina Dobrovolska, į energetikos ministro postą — anksčiau korupcija įtartas konservatorius Dainius Kreivys, o į finansų ministro kėdę — Gintarė Skaistė, kuri anksčiau neteko teisių už vairavimą būdama neblaivi.

    Зал заседаний Сейма Литвы
    Seimo posėdžių salė

    Tačiau galiausiai šie kandidatai gavo ministrų pareigas ir tik Žemės ūkio ir Susisiekimo ministerijoms teko ieškoti naujų kandidatų. Įdomu tai, kad Žemės ūkio ministerijai vadovauja Kęstutis Navickas, kuris per ankstesnį šaukimą buvo atleistas iš aplinkos ministro posto.

    Vyriausybės programa, nors ir patvirtinta, buvo kritikuojama, nes joje buvo nemažai silpnų vietų. Politikai teigė, kad dokumente yra daug šūkių, mažai konkretumo, nėra vertybinio pagrindo, o jį skaitant susidaro įspūdis, kad tai "darbo tęsinys, bet tai nėra jų darbas". Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas programą pavadino "Frankenšteinu".

    Pati Šimonytė pareiškė, kad "žmonių nelaukia jokios revoliucijos", bus tęsiami tie "geri darbai, kurie buvo anksčiau prognozuoti, projektuoti ir galbūt nepabaigti arba net nepradėti".

    Депутат Сейма Пятрас Гражулис
    Petras Gražulis Seimo posėdžių salėje

    Vienas ryškiausių išeinančių metų skandalų buvo nuotolinis Seimo Kultūros komiteto posėdis. Jo metu už Seimo nario Petro Gražulio nugaros pasirodė apsinuoginęs vyras. Po to jis išjungė transliaciją. Per dieną vaizdo įrašas peržiūrėtas daugiau nei 210,8 tūkst. kartų. Pirmiausia politikas pareiškė, kad tai žurnalistas Andrius Tapinas, o tada pasakė, kad bandė padėti jo sūnaus draugas. Parlamentaras sulaukė žurnalisto ieškinio dėl šmeižto.

    Svarstant 2021 metų biudžetą kilo skandalas, susijęs su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku Laurynu Kasčiūnu. Jis dirbo posėdžių salėje iš vertėjų kabinos, nes greičiausiai turėjo kontaktą su koronavirusu sergančiu ligoniu. Opozicijos atstovai įtarė politiką pažeidus izoliacijos reikalavimus.

    Премьер-министр Литвы Ингрида Шимоните
    Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė

    Po dar vieno nesusipratimo Seime ministrei pirmininkei teko atsiprašyti, kad opozicijos frakcijos grįžtų į sesiją. Kartu su "valstiečiais" kitos opozicijos frakcijos apkaltino valdančiąją koaliciją diktatu balsavimo metu ir paliko posėdžių salę, nes buvo atmestas jų sprendimas dėl mažų įmonių diskriminacijos valdant COVID-19 pandemiją. Tačiau vėliau Seimas priėjo prie išvados, kad projektas neturėtų būti visiškai atmestas, ir norint jį tobulinti, reikia sudaryti redakcijos grupę.

    Biudžetas buvo pasirašytas prieš kelias dienas. Jis deficitinis — septyni procentai bendrojo vidaus produkto (BVP). Planuojama, kad pajamos kitais metais sieks per 11,252 mlrd. eurų, išlaidos — 15,828 mlrd. eurų.

    Koronavirusas. Pandemija. Karantinas Lietuvoje

    2020 metais pasaulį sukrėtė koronaviruso pandemija, prasidėjusi Kinijoje, o vėliau greitai išplitusi į kitas šalis. Apsaugos priemonės, kaukės ir pirštinės bei didelis sergamumas tapo sunkia kasdienybe. Ekspertai pradėjo kurti vakciną. Rusijoje gyventojų skiepijimas nuosava vakcina prasidėjo anksčiau nei kitose šalyse, Europa kūrė savo vakciną, kurios pirmosios partijos buvo pristatytos po Kalėdų.

    Тест на коронавирус
    © Depositphotos / IgorVetushko
    Koronaviruso testas

    Lietuvai, kaip ir visoms kitoms šalims, naujasis koronavirusas tapo rimtu iššūkiu. Pirmą kartą Vyriausybė griežtą karantiną įvedė kovo viduryje, o po trijų mėnesių jį atšaukė ir paliko nepaprastąją padėtį. Tuo metu sergamumas sumažėjo, o piliečiams atsibodo apribojimai.

    Rudenį situacija Lietuvoje smarkiai pablogėjo. Naujų atvejų skaičiai skaičiuojami tūkstančiais. Registruojami tiek naujų atvejų, tiek mirčių skaičių rekordai.

    Nuo lapkričio 7 dienos įvestas antras karantinas, o naujoji Vyriausybė nuo gruodžio 16 dienos sugriežtino jo sąlygas. Kol kas pats karantino režimas galioja iki sausio pabaigos, o iki sausio 3 dienos ribojamas žmonių judėjimas tarp savivaldybių.

    Vilnius pasirašė vakcinų pirkimo iš šešių gamintojų sutartis. Pirmoji siunta atvyko po Kalėdų, tada prasidėjo medikų skiepijimas. Valdžia tikisi nusipirkti tiek dozių, kad galėtų paskiepyti 70 procentų gyventojų.

    Kai kurie ekspertai mano, kad Lietuva šiek tiek vėlavo įvesti pakartotinį karantiną, todėl pastebimas toks didelis atvejų padaugėjimas. Jie taip pat tikisi, kad skiepijimas pagerins situaciją ir kitais metais valstybė pajus jos naudą.

    Lietuva nesutrukdė BelAE

    Lietuvos valdžios baimė prieš Baltarusijos atominę elektrinę pradėjo pildytis — lapkričio pradžioje objektas buvo oficialiai paleistas ir pasiekė 400 megavatų galingumą. Elektra pradėjo tekėti į visus Baltarusijos regionus. 2021 metais planuojama pradėti pirmojo maitinimo bloko pramoninę eksploataciją.

    Белорусская АЭС
    © AP Photo / Maxim Guchek
    Baltarusijos atominė elektrinė

    Po paleidimo Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos tiekimą iš kaimyninės šalies, sumažindamas komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų. Tuomet Lietuvos valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) panaikino visus išduotus leidimus importuoti elektrą iš Baltarusijos.

    BelAE turi leidimą vykdyti pirmojo maitinimo bloko bandomojo eksploatavimo etapo programą. Pajėgumas palaipsniui didės.

    Tačiau Vilnius neatsisako bandymų sutrukdyti BelAE veiklai. Politikai vis dar skelbia, kad elektrinė yra "nesaugi", ragina Briuselį užkirsti kelią jos elektros patekimui į ES rinką, bei reikalauja likusių Baltijos ir kitų šalių skelbti boikotą.

    Tuo pat metu valdžia aktyviai gąsdina savo gyventojus. Lietuvos regionų, esančių šalia BelAE, gyventojams dalijamos jodo tabletės ir instrukcijos su veiksmų planu avarijos atveju.

    Baltarusijos energetikos ministerija mano, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau "išpučia" BelAE grėsmę Europai ir sąmoningai propaguoja Baltarusijai priešišką retoriką tarptautinėse platformose.

    Baltarusijos prezidento rinkimai ir Tichanovskajos išvykimas į Lietuvą

    Vienas iš garsiausių įvykių pasaulyje buvo Baltarusijos prezidento rinkimai rugpjūčio 9 dieną, tiksliau, tai, kas įvyko po jų. Vos šalies CRK paskelbė, kad Aleksandras Lukašenka pirmauja, šalyje prasidėjo masiniai protestai. Pirmosiomis dienomis juos slopino saugumo pajėgos, o prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, buvo naudojamos ašarinės dujos, garsinės granatos, guminės kulkos.

    Протесты в Минске
    © AP Photo / Sergei Grits
    Protestai Minske

    Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo Svetlana Tichanovskaja. Ji pati iškart po rinkimų išvyko į Lietuvą, kur gavo prieglobstį. Ten anksčiau buvo išvežti jos ir opozicijos politiko ir tinklaraštininko Sergejaus Tichanovskio, kuris šiuo metu laikomas Baltarusijos ikiteisminio tyrimo sulaikymo centre, vaikai.

    Tichanovskaja Lietuvoje laikoma "išrinktąja Baltarusijos tautos lydere". Moteris aukščiausiu lygiu susitinka su tarptautiniais lyderiais, į Lietuvą atvykstantys lyderiai taip pat aptaria su Tichanovskaja jos tėvynės ateitį.

    Be to, Lietuvos Seimas Baltarusijos opozicijai skyrė 2020 metų Laisvės premiją. Buvo nuspręsta, kad apdovanojimas gali būti simboliškai įteiktas Tichanovskajai.

    Экс-кандидат в президенты Белоруссии Светлана Тихановская, Брюссель, Бельгия
    © REUTERS / POOL
    Svetlana Tichanovskaja

    Lietuvos politikai mano, kad Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatai buvo "suklastoti". Baltijos šalys įvedė asmenines sankcijas kai kuriems Baltarusijos pareigūnams, įskaitant Lukašenką.

    Tuo tarpu Baltarusijos valdžia mano, kad Lietuva, Lenkija ir kitos šalys aktyviai kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir bando kontroliuoti opoziciją.

    Sausio 13-osios byla

    Lietuva bandė padėti tašką 1991 metų sausio 13 dienos įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto byloje dar praėjusių metų kovą nuteisdama 67 žmones, dauguma nuteisti už akių. Tada Vilniaus apygardos administracinis teismas gavo 61 apeliaciją. Nuosprendžius apskundė tiek nuteistieji, tiek nukentėjusieji.

    Неринга Венцкене
    Neringa Venckienė

    Lapkričio mėnesį Lietuvos apeliacinis teismas baigė Sausio 13 dienos bylą. Teisėjų kolegija planuoja paskelbti procesinį sprendimą 2021 metų kovo 15 dieną.

    Sausio 13-osios įvykiai Vilniuje>>

    Gruodžio mėnesį Rusijos Federacijos tyrimų komitetas už akių pareiškė kaltinimus Lietuvos teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui. Tyrimo metu buvo imtasi reikiamų priemonių organizuoti tarptautinę kaltinamųjų paiešką. Komitetas taip pat pabrėžė, kad nuosprendžio paskelbimo metu teisėjai žinojo, kad įvykiai Vilniuje vyko tuo metu, kai Lietuvos TSR buvo TSRS dalis.

    Tuo tarpu Lietuvos generalinė prokuratūra mano, kad Lietuvos teisėjams pateikti kaltinimai "prieštarauja teisingumo principams". Dabar Vilnius bando kelti šį klausimą tarptautinėje arenoje, ragindamas visuomenę reaguoti į situaciją ir apsaugoti Europos piliečius.

    Venckienės ir Paleckio bylos

    Kalbant apie teismus, į galvą ateina kaltinimai buvusiam Socialistų liaudies fronto pirmininkui, opoziciniam Lietuvos politikui Algirdui Paleckiui ir buvusios teisėjos ir Seimo narės Neringos Venckienės byla.

    Abi bylos vyksta labai lėtai, beveik visai nėra pažangos. Kuo iš tikrųjų galima pasidžiaugti, kad Paleckiui bent jau pakeista laisvės apribojimo priemonė, areštas pakeistas į intensyvią priežiūrą. Venckienė buvo paleista dar praėjusių metų pabaigoje.

    Mini futbolo čempionatas

    Nuo 2020 metų rugsėjo 12 dienos iki spalio 4 dienos Lietuva turėjo surengti mini futbolo čempionatą. Varžybos būtų rengiamos Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje. Tačiau koronavirusas pakeitė planus.

    Renginys buvo atidėtas lygiai vieneriems metams, tai yra, čempionatas prasidės 2021 metų rugsėjo 12 dieną. Jame dalyvaus 24 rinktinės.

    Teisę rengti mini futbolo čempionatą Lietuva iškovojo 2018 metų spalio pabaigoje, kai priimančiosios šalies rinkimuose įveikė tokius stiprius pretendentus kaip Iranas, Japonija ir Naujoji Zelandija.

    Gandras yra FIFA World Hall 2021 talismanas. Nuo 1973 metų šis paukštis laikomas pagrindiniu, kuris įasmenina Lietuvos įvaizdį. Gandro vardas yra Ivartito.

    Kalėdų eglutė Vilniuje yra pripažinta gražiausia Europoje

    Kelionių organizacija "European Best Destinations" sudarė šių metų gražiausių eglučių Europoje įvertinimą. Katedros aikštėje esanti eglė užėmė pirmąją vietą.

    Medis atrodo kaip siurrealistinis paveikslas. Konstrukcijos aukštis yra 24 metrai, ji sudaryta iš metalinių dalių, apklotų šešiais tūkstančiais eglių šakų.

    Главная рождественская елка в Вильнюсе
    © Photo : Vilnius
    Eglė Katedros aikštėje

    Pažvelgus į Vilniaus medį susidaro įspūdis, kad eglė tarsi iš atskirų dalių susirenka į vieną tiesiai prieš žiūriančiojo akis. Instaliacija papuošta iš viso keturiais kilometrais girliandų ir sidabriniais ornamentais.

    O metalinės konstrukcijos viduje yra tikra eglutė su senovinėmis dekoracijomis. Kaip sumanė autoriai, už medžio ribų yra ateitis, o viduje — praeitis.

    Rusakalbės žiniasklaidos priespauda

    Lietuva neatsisako bandymų engti rusakalbę žiniasklaidą. Šiais metais į Lietuvos reguliavimo institucijų akiratį dažniau patekdavo televizijos kanalai. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) uždraudė šalyje transliuoti penkis RT televizijos kanalus. Pasak komisijos pirmininko, draudimas galioja RT, RT HD, RT Spanish, RT Documentary HD, RT Documentary.

    Grėsmė kyla ir Rusijos kanalui "RTR-Planeta", kurio retransliacija gali būti sustabdyta dėl "pažeidimų", atskleistų laidoje "60 minučių", dalyvaujant Valstybės Dūmos deputatui Vladimirui Žirinovskiui. Lietuva politiko poziciją vertino kaip "karo ir neapykantos kurstymą".

    Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse >>

    Be to, LRTK šiemet Sputnik Lietuva paskelbė populiariausia interneto svetaine tarp portalų, kurie buvo įtraukti į Lietuvos valstybės saugumo departamento ir Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento "grėsmių saugumui" vertinimą.

    Vilnius Rusijos žiniasklaidą reguliariai vadina "propaganda", tuo tarpu daugelis ekspertų pažymėjo, kad Lietuvos valdžia yra netolerantiška prieštaravimams ir persekioja piliečius, kurie išsako alternatyvią nuomonę.

    "Eurovizija-2020" ir neįvykusi Lietuvos sėkmė

    Vienas iš atšauktų dėl pandemijos metų įvykių yra "Eurovizija", kuri turėjo vykti Roterdame gegužę. Lietuvai turėjo atstovauti "The Roop" su daina "On Fire".

    Lietuvos muzikantams buvo pažadėta aukšta vieta konkurse. Jie iškovojo pirmąją vietą specialiame "Eurovizijos" koncerte, kuriame dalyvavo dešimt šalių. ARD transliacijos nugalėtojus išrinko televizijos žiūrovai ir speciali komisija.

    Литовская музыкальная группа The Roop
    The Roop

    "The Roop" komanda paskelbė, kad vėl bandys savo jėgas nacionalinėje "Eurovizijos" atrankoje.

    Kitais metais buvo nuspręsta "Euroviziją" surengti Roterdame. Pagal taisykles, šių metų dainos negali būti įtrauktos į kitų metų konkursą, o kiekvienos šalies atlikėjų pasirinkimas priklauso transliuotojams.

    Dingęs ir rastas dailininko Kazio Varnelio paveikslas "Quiz"

    Visai neseniai tapo žinoma, kad JAV atrastas optinio meno (op-art) meistro iš Lietuvos Kazio Varnelio kūrinys, kuris beveik 50 metų buvo laikomas dingusiu. "Quiz" paveikslas penkerius metus buvo saugomas JAV kolekcininkų Steve'o ir Robert'o garaže, jie savo istorija pasidalijo "Instagram".

    Be to, jie papasakojo, kad paveikslą prie šiukšliadėžės rado jų draugas, kuris jį atvežė į savo garažą. Tai, kad gatvėje rasto paveikslo autorius yra lietuvių menininkas, daugelį metų gyvenantis JAV, kolekcininkai suprato apvertę paveikslą. Galinėje pusėje buvo parašas — Kazis Varnelis. Steve'as ir Robert'as žinojo, kad šis menininkas yra gana garsus.

    Картина Казиса Варнялиса - Quiz
    Kazio Varnelio kūrinys "Quiz"

    Pasak Steve'o ir Robert'o, darbas buvo eksponuojamas Kazio Varnelio asmeninėje parodoje Milvokio meno centre JAV 1974 metais. Šis kūrinys datuojamas Čikagos laikotarpiu, laikomu menininko aukso amžiumi.

    "Quiz" paveikslas gali kainuoti dešimčius tūkstančių eurų. Kaip jis atsidūrė netoli šiukšliadėžės, galima tik spėlioti. Kolekcionieriai jo neparduoda.

    Nacionalinė koncertų salė Vilniuje

    Vilnius pagaliau pasiekė susitarimą dėl Nacionalinės koncertų salės. Sostinės savivaldybė ir Kultūros ministerija pasirašė jos projektavimo sutartį. Sutartis buvo pasirašyta su "Arquivio architects", kuri pernai buvo pripažinta geriausio Nacionalinės koncertų salės projekto autoriumi tarptautiniame architektūros konkurse.

    Проект Национального концертного зала
    © Photo : Vilnius
    Nacionalinės koncertų salės projektas

    Akustinę projekto dalį tvarkys Japonijos bendrovė "Nagata Acoustics". Plėtojimui pirmiausia bus sukurtas virtualus salės akustikos modelis.

    Koncertų kompleksas ir "Tautos namai" bus pastatyti buvusių Profsąjungų rūmų vietoje ant Tauro kalno, šalia parko ir Liuteronų sodo.

    Дом профсоюзов на горе Таурас в Вильнюсе, архивное фото
    © Photo : Vilnius
    Profsąjungų rūmai ant Tauro kalno

    Bendras komplekso plotas bus 16–18 tūkstančių kvadratinių metrų. Planuojama, kad Didžioji koncertų salė galės priimti iki 1500–1700 klausytojų ir bus pritaikyta tiek klasikinės (simfoninės ir kamerinės) muzikos, tiek kitų žanrų koncertams.

    Projekto paslaugos kainuos beveik septynis milijonus eurų. Tikimasi, kad techninė dalis bus baigta 2022 metais.

    Paminklų išniekinimas

    Paminklai Lietuvoje dažnai tampa vandalų aukomis. Šiemet ypač teko žydų memorialams, tai atrodo ypač žiauriai, atsižvelgiant į tai, kad 2020-ieji šalyje buvo paskelbti Vilniaus Gaono metais.

    Vasarą Vilniuje du kartus buvo išniekintas Vilniaus Gaono paminklas. Policija tyrė įvykius. Mėsinių gatvėje taip pat buvo apipilta dažais žydų kilmės gydytojo Cemacho Šabado skulptūra.

    Spalį Kaune nežinomi asmenys išniekino paminklą Holokausto aukoms. Memorialas buvo nuverstas.

    Kelis kartus prie Lietuvos žydų bendruomenės pastato, sinagogų ir kitų reikšmingų objektų pasirodė svastikos ar antisemitinių simbolių vaizdai.

    Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ne kartą piktinosi, kad valdžia praktiškai nereaguoja į vandalizmo aktus ir yra neaktyvi.

    Vandalizmą patiria ir sovietiniai paminklai, ypač memorialai sovietų karių garbei.

    Rugsėjo pradžioje vandalai Žiežmarių kapinėse ant raudonosios armijos karių paminklo išpylė raudonus dažus. Taip pat paliko įžeidžiamus užrašus. Vėliau paminklas buvo išvalytas.

    Lapkričio pabaigoje pranešta apie sovietų karių kapinių išniekinimą Obeliuose. Memorialas jau sutvarkytas. Tačiau Rusijoje įvykis buvo pasmerktas, o RF Tyrimų komitetas pradėjo baudžiamąją bylą.

    Rusijos ambasada Lietuvoje ne kartą atkreipė dėmesį į tokius įvykius, įskaitant karių laidojimo vietų problemą. Rusijos diplomatinė atstovybė pažymėjo, kad Lietuvoje pradėta aktyvi kampanija, siekiant iškraipyti Antrojo pasaulinio karo rezultatus ir bandant užklijuoti "okupantų" etiketę ant sovietų išvaduotojų karių.

    Energetikos klausimas Lietuvai

    Vilnius savo tautiečių nenaudai vis tikisi atsisakyti BRELL. Gruodžio pradžioje kaip tik pavyko susitarti dėl kitos finansavimo dalies. Trims Baltijos valstybėms ir Lenkijai buvo skirta 720 milijonų eurų antrajam Baltijos energetikos sistemos sinchronizavimo su Europos tinklais projekto etapui.

    Клайпедский терминал СПГ, Литва
    Klaipėdos terminalas

    Lietuvoje siekis išeiti iš BRELL yra paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Neseniai įvykęs "NordBalt" jungties gedimas ir incidentas Suomijos atominėje elektrinėje parodė, kaip po atjungimo šoktelės kainos Baltijos šalims.

    Be to, Lietuvos elektros tinklų operatorius paskelbė, jog sausio 1 dieną jis atsisako sutarties, kad kiekvienas iš penkių BRELL dalyvių rezervuos 100 megavatų avarinius pajėgumus. Energetikos ekspertas Borisas Marcinkevičius pabrėžė, kad avarinių pajėgumų bus dar mažiau.

    Į Lietuvą atvyksta SGD tanklaiviai iš Rusijos. Pandemija ir karantinas niekaip nepaveikė dujų tiekimų. Lietuva netgi padidino gaunamų JAV SGD krovinių skaičių, nors jų vis dar per mažai.

    Per visą savo istoriją Klaipėdos SGD terminalas gavo vienuolika krovinių su amerikietiškais degalais.

    Lietuvos energetikos ministerija parengė įstatymo projektą, skirtą sumažinti SGD tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą. Buvęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad SGD kiekio, reikalingo sklandžiam terminalo veikimui ir technologiniams procesams užtikrinti, tiekimo išlaidos kainuoja tiek pat ar net daugiau nei kasmetinė terminalo infrastruktūros priežiūra.

    "Brexit" ir Lietuva

    Katalikų Kalėdų išvakarėse Europos Sąjunga ir JK pasirašė susitarimą, nors derybos dėl jo nuostatų užtruko keletą mėnesių. Sąlygos, dėl kurių susitarta, apima 11 sričių: prekybą prekėmis ir paslaugomis, sąžiningą konkurenciją, transporto, energetikos, žuvininkystės, mobilumo ir socialinės apsaugos koordinavimą, teisėsaugos bendradarbiavimą, teminį bendradarbiavimą, JK dalyvavimą ES programose ir kt.

    Подписание главой Еврокомисии Урсулой фон дер Ляйен и главой Евросовета Шарлем Мишелем сделки по Brexit
    © REUTERS / JOHANNA GERON
    Brexit susitarimo pasirašymas

    Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, pasiektas susitarimas atspindi ir Vilniui svarbius aspektus.

    Verslo atstovai su būsimais pokyčiais gali susipažinti valstybės institucijos "Versli Lietuva" tinklalapyje. Piliečiai, planuojantys keliauti į darbą ar mokytis JK, gali patikrinti JK migracijos politikos pokyčius JK vidaus reikalų įstaigos svetainėje.

    Lietuvos piliečiai, kurie jau yra Jungtinėje Karalystėje ir yra gavę vieną iš dviejų ES piliečiams ir jų šeimos nariams (nuolatiniams ar anksčiau apgyvendintiems) suteiktus gyventojo statusus, pokyčių nejaus, praneša Užsienio reikalų ministerija.

    Протестующий против Брексита Стив Брей тующий против Брексита Стив Брей держит плакаты перед Министерством иностранных дел и по делам Содружества (FCO) в Лондоне, Великобритания
    © REUTERS / HENRY NICHOLLS
    Brexit

    Lietuvos vidaus reikalų ministerija kviečia Didžiosios Britanijos piliečius ir jų šeimos narius, ketinančius toliau gyventi Lietuvoje ir norinčius keliauti į kitas ES valstybes nares, susisiekti su Migracijos departamentu ir pasikeisti jiems išduotais dokumentais po pereinamojo laikotarpio.

    Migracijos departamentas sprendimą dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo turės priimti ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos.

    Tegai:
    energetika, Astravo AE, politika, Seimo rinkimai, Kalėdos, BRELL, Sputnik Lietuva

    Svarbiausios temos