06:09 2021 Sausio 18
Tiesioginis eteris
  • USD1.2123
  • RUB89.0364
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1099)

    Mokslininkų duomenimis, apie 70 proc. pacientų tarp būdingų COVID-19 simptomų mini uoslės praradimą, kuris dažniausiai pasireiškia ankstyviausiose ligos stadijose

    VILNIUS, sausio 5 — Sputnik. Daugumai pacientų uoslė sugrįžta, tačiau maždaug kas penktas patiria problemų dar mėnesį ar du. Mokslininkai bando rasti vaistų, taip pat paruošia specialias "uoslės lavinimo" technikas. 

    Paaiškėjo, kad uoslės ir skonio pažeidimai nėra tokie nekenksmingi. Apie tai rašoma RIA Novosti straipsnyje.

    Uoslės neuronai

    Uoslės praradimas neretai pasireiškia sergant virusinėmis infekcijomis. Yra duomenų, kad išskyrus SARS-CoV-2, uoslės praradimas galimas ir su kitais žmogaus koronavirusais, rinovirusais, gripo virusais ir Epstein-Barr virusais.

    Todėl mokslininkai visų pirma nagrinėjo vaistus, kurie gerai pasiteisino gydant poinfekcinę uoslės disfunkciją, kurią sukėlė kiti virusai: sisteminius ir vietinius steroidus, priešuždegiminius nosies purškalus, natrio citratą ir nesteroidinius vaistus — vitaminus ir antioksidantus. Taip pat nemedikamentinius metodus, ypač uoslės treniruotes.

    Platus Europos mokslininkų tyrimas trijose Belgijos universitetinėse ligoninėse parodė, kad veiksmingiausi yra natrio citratas ir fizinės treniruotės, tuo tarpu nosies purškalai ir steroidai ar nosies drėkinimas nepadeda. Kaip pažymi darbo autoriai, anosmijos (uoslės nebuvimas) mechanizmas, susijęs su koronaviruso infekcija, yra ypatingas.

    Histopatologiniai duomenys rodo, kad SARS-CoV-2 per uoslės plyšio neuroepitelį pasiekia uoslės svogūnėlį ir per jį patenka į centrinę nervų sistemą. Įrodyta, kad natrio citratas gerai veikia gydant uoslės disfunkciją, kurią sukelia gripo virusas. 

    Uoslės treniruotės

    Norėdami atkurti koronaviruso paveiktų kvapų suvokimą, gydytojai rekomenduoja treniruoti uoslės sistemą. Taip uoslės sutrikimai gydomi otolaringologinėse klinikose.

    Vienas iš metodų grindžiamas smegenų gebėjimu kompensuoti uoslės epitelio ir uoslės trakto pažeidimus. ES mokslininkai išbandė jį Drezdeno technikos universitete ant 153 pacientų, kurie dėl infekcijos visiškai ar iš dalies neteko gebėjimo jausti kvapą. Kelis mėnesius, du kartus per dieną, pacientai įkvėpė bent keturis kvapus — po 15 sekundžių — ir bandė juos prisiminti.

    Treniruočių rinkinyje buvo vienkomponenčių kvapų — pavyzdžiui, anyžių, rožių, gvazdikėlių, citrinų, levandų, medaus, braškių, čiobrelių, eukaliptų ir šokolado, taip pat mišinių su viena dominuojančia nata.

    Mokslininkai įvertino jautrumą kvapams tyrimo pradžioje ir po šešių mėnesių treniruočių, ir palygino juos su kontrolinės grupės duomenimis.

    Buvo nustatyta, kad treniruotė paleidžia uoslės takų, kuriuos suformuoja neuronų grandinės, atkūrimą. Metodas buvo efektyviausias vyresnio amžiaus grupėje ir tarp pacientų, kurių uoslė labai sutrikusi.

    Psichologinės problemos

    Neseniai britų mokslininkai įrodė, kad ilgalaikis uoslės praradimas gali sukelti emocinį stresą ir net psichikos sutrikimus. Tyrime dalyvavo apie devyni tūkstančiai Facebook COVID-19 "Smell and Taste Loss" grupės narių.

    Pirmiausia mokslininkai išanalizavo visų Facebook grupės narių įrašus ir komentarus, o po to paprašė jų užrašyti savo asmeninę patirtį.

    Uoslės ir skonio praradimas labai paveikė COVID-19 patyrusių žmonių gyvenimo kokybę ir psichologinę gerovę.

    Dauguma pažymėjo, kad jiems sunku suprasti ir interpretuoti kvapą ir skonį. Daugeliui sunkiausia buvo pats pažįstamų pojūčių dingimo faktas. Žmonės apibūdino "nematomos ligos" būseną, kuri labai pakeitė jų gyvenimą.

    Kaip daugelis pastebėjo, sunku paaiškinti, kas nutinka prarandant uoslę ir skonį, žmonėms trūko artimųjų, kuriems šie simptomai atrodė nereikšmingi, užuojautos ir palaikymo. Nepadėjo ir medicina.

    Žmonės ypač skundėsi, kad dingo dėl maisto patiriamas malonumas. Dažnai keitėsi valgymo elgesys — atsirado apatija maistui, dėl kurios vieni labai sulieknėjo, o kiti, priešingai, ėmė valgyti nesveiką maistą.

    Uoslė yra vienas pagrindinių jutimų, jungiančių žmogų su aplinka, kitais žmonėmis ir savo kūnu. Tyrimo autoriai nustatė, kad visi pacientai, turintys kvapo ir skonio pažeidimų, pradėjo jausti vienišumo jausmą, socialinį ir asmeninį atsiskyrimą, į pasaulį žmonės žvelgė tarsi iš šalies.

    Temos:
    Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1099)

    Dar šia tema

    Mokslininkai nustatė veiksnį, kuris padvigubina riziką susirgti vėžiu
    "Antradienio fenomenas": profesorius apie keistą COVID-19 paplitimą Lietuvoje
    COVID-19 sirgęs vyras septynis mėnesius praleido ligoninėje
    Mokslininkai išsiaiškino, kaip pandemija keičia vartotojų įpročius Lietuvoje
    Tegai:
    COVID-19

    Svarbiausios temos