18:07 2021 Kovo 07
Tiesioginis eteris
  • USD1.1938
  • RUB88.8807
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą

    Dažnai automobilio vairuotojai patiria žalą ne tik dėl pavogtų daiktų ar detalių, bet ir vagystės metu padarytos žalos — kartais pavogtos detalės ar daiktai kainuoja pigiau nei vagystės metu apgadintos automobilio dalys

    VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Praėjusiais metais Lietuvoje buvo fiksuojama mažiau smulkių vagysčių iš automobilių nei 2019-aisiais, rodo BTA statistika.

    Tačiau stambių vagysčių skaičius išliko panašus, o dažniausiai ilgapirščiai apvagia "BMW", "Volkswagen" ir "Mercedes Benz" markių automobilius.

    Pasak draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio, 2020 metais užfiksuotų vagysčių iš automobilių mažesnis skaičius gali būti susijęs su kone visus metus taikytais įvairiais karantino ribojimais. 

    "Žmonės dažniau buvo namuose ir rečiau vykdavo į svečius, restoranus, kino teatrus, naktinius klubus, tad ir automobiliai buvo rečiau paliekami nesaugiose vietose, kur jiems kiltų grėsmė būti spontaniškai apvogtiems. Vis dėlto stambesnių, akivaizdžiai suplanuotų iš anksto, o ne atsitiktinių vagysčių skaičiai beveik nemažėjo. Kiek pasikeitė tik tokiais atvejais ilgapirščius dominantys objektai — ankstesniais metais dažniausiai būdavo kėsinamasi į naujesnius ir prabangius BMW bei "Porsche" markių automobilius, 2020 metais šalia jų atsirado ir "Mercedes Benz", — sako jis.

    Vilniuje dažniausiai nukenčia BMW

    Didžiausią vagysčių iš automobilių skaičių bendrovė pastaraisiais metais fiksuoja Kaune, po jo rikiuojasi Vilnius ir Panevėžys.

    Skirtingų miestų ilgapirščiai nusitaiko ir į skirtingų markių automobilius: Vilniuje daugiausiai apvagiami BMW, Kaune — "Volkswagen" ar "Mercedes", Panevėžyje — BMW ir "Toyota" automobiliai. 

    Draudimo bendrovės statistika rodo, kad taip pat dažnai įsibraunama į "Audi", "Volvo", "Lexus" markių automobilius.

    Ekspertas teigia, kad nelegalias veiklas skatina paklausos ir pasiūlos santykis.

    "Jei po automobilio avarijos, prireikus detalių, jas norima įsigyti kaip įmanoma pigiau ir nėra atsižvelgiama į jų kilmę, atsiranda paklausa vogtoms detalėms ir taip įsisuka ratas. Dažnas pirkėjas apie tai, kad dalys gali būti vogtos, neretai žino ar bent nujaučia. Ypač, kai dalys perkamos ne oficialiai veikiančiose prekybos vietose, o pagal skelbimus, iš privataus pardavėjo, kuris negali nurodyti detalių kilmės. Kol žmonės remontuos automobilius atsižvelgdami tik į žemą kainą, automobilių detalių vagystės nesibaigs", — paaiškino Žiukelis.

    Susivilioja ne tik salone, bet ir bagažinėje paliktais daiktais

    Anot Žiukelio, dažnai automobilio vairuotojai patiria žalą ne tik dėl pavogtų daiktų ar detalių, bet ir jas vagiant — kartais pavogtos detalės ar daiktai kainuoja pigiau nei vagystės metu apgadintos automobilio dalys. Tokių įsilaužimų žalos gali būti didesnės nei 5 tūkst. eurų.

    Mažesnių ir spontaniškų vagysčių atveju žalos paprastai nesiekia 1 tūkst. eurų. Tokiais atvejais ilgapirščiai dažniausiai skuba, tad griebia arba tai, ko jiems labiausiai reikia, arba daiktus, itin traukiančius akį. 

    "Dažnai tikslas būna ne paties automobilio dalys, o jame palikti daiktai: fotoaparatai, telefonai, planšetės, vaikiškos kėdutės, piniginės. Todėl labai svarbu, kad salone matomoje vietoje nebūtų paliekami jokie vertingi daiktai, net išeinant iš automobilio trumpam", — patarė draudimo ekspertas. 

    Pernai ilgapirščiai iš automobilių salonų vogė ne tik įvairius išmaniuosius įrenginius, bet ir statybinius bei automobilių remonto įrankius.

    Tegai:
    automobilių dalių vagystė, automobilis, draudikai

    Svarbiausios temos