12:01 2021 Kovo 04
Tiesioginis eteris
  • USD1.2048
  • RUB88.8857
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą

    Tyrimas parodė, jog dalyvių mažas fizinis aktyvumas buvo susijęs su didesniu gydytojo diagnozuotos hipertoninės ligos paplitimu

    VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Mokslininkų teigimu, sportuoti geriausia žaliosiose erdvėse — ten, kur mažiau užterštas oras, rašo Vytauto Didžiojo universitetas (VDU).

    Priešingu atveju, pavyzdžiui, bėgiojant šalia judrios gatvės, sveikatai galima ir pakenkti, todėl rekomenduojama, kad gyventojai žaliąsias zonas galėtų pasiekti per 10–15 minučių.

    "Moksliniai tyrimai patvirtina, kad žaliosios miesto erdvės ir parkai yra susiję su geresniu sveikatos vertinimu, protine sveikata ir fiziniu aktyvumu. Laikas, praleistas žaliosiose erdvėse, vaikštant ir bendraujant, daro netiesioginį poveikį protinei sveikatai ir gyvybingumui, nes mažina lėtinį stresą, depresiją ir įtampą, turi teigiamos įtakos protinei sveikatai. Dėl tos priežasties žaliosios miestų erdvės turi būti taip suplanuotos, kad teiktų galimybę fiziniam aktyvumui ir socialiniam bendravimui", — teigia VDU Aplinkotyros katedros docentė dr. Sandra Andrušaitytė.

    Docentė kartu su kitais VDU tyrėjais atliko tyrimą, kuris atskleidė, jog dauguma ištirtų vyresnio amžiaus Kauno gyventojų savo fizine būkle rūpinasi nepakankamai.

    Tarptautinis VDU Gamtos mokslų fakulteto mokslininkų tyrimas parodė, kad vos 10 procentų iš apklaustų 45–64 metų amžiaus asmenų palaiko fizinį aktyvumą, kurį rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), tai yra, sportuoja bent 150 minučių per savaitę.

    "Mažas fizinis aktyvumas yra vienas iš svarbiausių mūsų galioje esančių veiksnių, kuris gali pakeisti lėtinių ligų — tokių kaip hipertoninės ligos, nutukimas, diabetas — raidą. Kitaip tariant, pasiekus pakankamą fizinį aktyvumą, galima sulėtinti tokių ligų raidą. PSO rekomenduojamas fizinis aktyvumas 18–65 m. amžiaus sveikiems žmonėms yra 150 minučių arba, jei didelio intensyvumo — 75 minutės per savaitę", — pasakoja viena iš projekto tyrėjų, doc. dr. Sandra Andrušaitytė.

    Tyrimas parodė, jog dalyvių mažas fizinis aktyvumas buvo susijęs su didesniu gydytojo diagnozuotos hipertoninės ligos paplitimu. Tarp PSO rekomenduojamą aktyvumą pasiekusių tyrimo dalyvių, hipertonine liga sirgo 29,4 procentai — tuo tarpu tarp tų, kurie rekomenduojamo lygmens nepasiekė, sirgo 34 procentai.

    Dar ryškesnis skirtumas pastebėtas tarp rekomenduojamą fizinį aktyvumą pasiekusių ir nepasiekusių vyrų — šiuo atveju hipertonine liga sirgo atitinkamai 40 ir 47 procentai apklaustųjų. Tarp aukštesnio išsilavinimo dalyvių, pasiekusių rekomenduojamą fizinį aktyvumą, hipertoninės ligos paplitimas buvo net apie 10 proc. mažesnis, nei tarp šio aktyvumo nepasiekusiųjų.

    Dar šia tema

    Neurologė perspėjo apie menkai suprantamas koronaviruso komplikacijas
    Gydytoja įvardijo rytinius sveikatai pavojingus įpročius
    NVSC primena apie izoliacijos taisyklių laikymąsi
    Tegai:
    sveikata, sportas, mokslininkas, VDU botanikos sodas

    Svarbiausios temos