00:29 2021 Kovo 01
Tiesioginis eteris
  • USD1.2121
  • RUB90.6697
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą

    Apklausa parodė, kad daugiau nei pusė iš beveik 400 respondentų norėtų susikurti papildomo uždarbio galimybių, tačiau nedrįsta arba nežino, kaip tai padaryti

    VILNIUS, sausio 30 — Sputnik. Siekiantiems papildomų pajamų pirmiausia reikėtų įsivertinti savo gebėjimus ir talentus, mėgstamas veiklas, o internetą naudoti kaip įrankį joms "įdarbinti", teigia Jūratė Cvilikienė, "Swedbank" Finansų instituto vadovė.

    Pasak jos, greitomis pajamomis viliojančias virtualaus darbo galimybes reikėtų vertinti atidžiai, mat internete gausu programišių apgaulių.

    Facebook grupėje "Pinigai ir reikalai" surengta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė iš beveik 400 respondentų norėtų susikurti papildomo uždarbio galimybių, tačiau nedrįsta arba nežino, kaip tai padaryti.

    Beveik 30 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių šiuo metu jau dirba papildomai — taip teigiantys dažniausiai internetu investuoja, ieško klientų savo nepagrindinei veiklai arba kuria internetinį verslą. 

    Pasak Cvilikienės, pirmiausia, reikėtų įsivertinti, ką tikrai mėgstame daryti, kas mums sekasi geriau nei kitiems.

    "Radę mėgstamą veiklą turėsime gerokai daugiau motyvacijos ieškant jos "įdarbinimo" galimybių internete. Pavyzdžiui, galbūt galime nuotoliniu būdu teikti dizaino ar reklamos paslaugas, dalytis sukauptomis žiniomis ar įdomiu turiniu. Internete taip pat sėkmingai galima parduoti ir prekes — savo kurtus papuošalus, paveikslus ar drabužius", — teigia ekspertė.

    Tyrimų duomenimis, internetinė prekyba karantino metu ypač suaktyvėjusi, tad pradėti prekiauti savo kurtomis prekėmis dabar — puikus laikas. Prekes parduoti galima socialiniuose tinkluose ar naudodami jau sukurtas nemokamas platformas, tokias kaip "Etsy", "Ebay" ar "Amazon".
    Be to, karantino metu atsiradusį laisvą laiką verta investuoti į naujus įgūdžius ir žinias, kurios ilgainiui gali atverti galimybių papildomoms veikloms ar paaukštinimui, taigi — ir uždarbiui.

    Anot Cvilikienės, tokiose platformose kaip "Coursera" ar "Udemy" galima rasti begalę kursų. Kompanija "Microsoft" su ISM vadybos ir ekonomikos universitetu Lietuvoje pradeda nemokamą skaitmeninių įgūdžių lavinimo programą, kurioje galima išmokti programuoti ar analizuoti duomenis.

    Ekspertės teigimu, karantino metu prasminga išbandyti, pavyzdžiui, pavėžėjimo paslaugų teikimą — jos leis ne tik išbandyti visiškai kitą sritį, bet ir iš karto užsidirbti.

    Vilnius
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Galima pabandyti įdarbinti ne tik savo laisvą laiką, bet ir kitus resursus — išnuomoti laisvas patalpas vietos saviizoliacijai ieškantiems ar nuomoti karantino metu nenaudojamą automobilį. Visa tai ilgainiui taip pat gali tapti papildoma veikla, nešančia pajamas.

    Savo ruožtu ekspertė įspėja, kad ieškant papildomo uždarbio būdų internete visus randamus greito praturėjimo pasiūlymus būtina vertinti ypač atidžiai. 

    Pirmiausia, dėmesį reikėtų atkreipti į žadamos grąžos ir rizikos dydžio santykį. Jei žadama mokėti daug pinigų už ypač mažai darbo ar su labai nedidele rizika, tai — pirmasis pavojaus signalas, jog pasiūlymas gali būti apgaulingas. 

    Viso pasaulio saugumo ekspertai primena, kad tokios greito praturėjimo schemos skirtos ne tik lengvais pinigais akimirksniu susižavintiems žmonėms įtraukti, bet kartais ir siekiant užkrėsti jų įrenginius. Po masinančiomis reklamomis gali slypėti kenkėjiškos nuorodos į puslapius ar apgaulės programėles, kurias atsisiuntus, išmanieji telefonai gali būti apkrėsti, o juose esantys duomenys — be savininko žinios nutekinti trečiosioms šalims. 

    Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
    © Sputnik
    Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
    Tegai:
    karantinas, darbas

    Svarbiausios temos