15:49 2021 Kovo 01
Tiesioginis eteris
  • USD1.2121
  • RUB90.6697
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą

    Koronakrizė dar labiau išryškino alkoholio keliamą sveikatos, ekonominę ir socialinę naštą visuomenei

    VILNIUS, vasario 3 — Sputnik. Naujas tyrimas parodė, kad alkoholio vartojimas yra COVID-19 plitimą ir komplikacijų riziką didinantis rizikos veiksnys, kuris sukelia sveikatos ir socialines problemas. 

    Tyrimo rezultatus paviešino Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas.

    Šią savaitę Švedijoje paskelbtoje garsių tarptautinių ekspertų grupės parengtoje tyrimo ataskaitoje pirmą kartą visapusiškai išanalizuoti alkoholio ir COVID-19 krizės sąveikos aspektai, turintys įtaką asmeniui, visuomenei ir politikai. 

    Ekspertai nustatė, kad COVID-19 pandemijos sukelta krizė dar labiau išryškino alkoholio keliamą sveikatos, ekonominę ir socialinę naštą visuomenei. 

    "Alkoholio keliama žala papildomai apkrauna sveikatos priežiūros sistemą ir reikalauja nemažai resursų, kas apsunkina kovą su pandemija.  Be to, alkoholio vartojimas gali dar labiau sustiprinti pandemijos keliamą stresą ir depresijos simptomus, nuobodulį, izoliacijos jausmą. Be to, tie patys veiksniai gali savo ruožtu paskatinti gausesnį alkoholio vartojimą", — rašoma pranešime.

    Be to, naujausia analizė patvirtino, kad alkoholio vartojimas galėjo turėti lemiamą vaidmenį greitam COVID-19 plitimui, nes mažina tokių esminių prevencinių priemonių, kaip atstumo laikymasis, kontaktų vengimas ir rankų plovimas, laikymąsi. 

    Tuo tarpu COVID-19 pandemijos metu alkoholio pramonė visame pasaulyje taikė agresyvias strategijas, keldama viešas diskusijas apie alkoholio vaidmenį visuomenėje ir skatindama didmeninės rinkos reguliavimo panaikinimo politiką. 

    Analizuodama atvejus iš viso pasaulio, tyrėjų grupė nustatė, kad alkoholio pramonė siekė panaikinti visas veiksmingas alkoholio kontrolės politikos priemones, mažinančias alkoholio keliamą sveikatos ir socialinę naštą, pavyzdžiui, siekiant sumažinti mokesčius, didinti alkoholio prieinamumą ir panaikinti rinkodaros apribojimus.

    Kita vertus, šalyse, kurios įgyvendino alkoholio kontrolės politikos priemones, buvo pastebimas sumažėjęs skubios pagalbos iškvietimų ir atvykimų į ligoninių priėmimo — skubios pagalbos skyrius skaičius, kurio negalima paaiškinti vien pandemijos suvaldymui skirtais apribojimais.

    Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atkreipia dėmesį, kad panaši situacija pastebima ir Lietuvoje. Apsinuodijimų alkoholiu 2020 metų antro karantino metu Lietuvoje buvo registruota ženkliai mažiau nei 2019 metais tuo pačiu laikotarpiu. 

    2020 metų spalio–gruodžio mėnesiais apsinuodijimų alkoholiu skaičius siekė 876, atitinkamai 2019 m. — 1389. Be to, pastebima, kad 2020 m. spalio–gruodžio mėn. tarp apsinuodijusiųjų buvo mažiau asmenų iki 15 metų amžiaus (2019 m. — 3,7 proc., 2020 m. — 2,2 proc.).

    Karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio 7 dienos. Paskutinį kartą valdžia jį pratęsė iki vasario pabaigos. Valdžios institucijos tikisi, jog sergamumo tempas sumažės, o kovo pabaigoje–balandžio pradžioje šis skaičius sumažės iki 200 atvejų per dieną.

    Dar šia tema

    Danija ketina įvesti skaitmeninius "corona-pasus"
    Virusologas paskelbė svarbų "Sputnik V" vaidmenį kovoje su pandemija visame pasaulyje
    Į Lietuvą pristatyta antroji "Modernos" siunta su 3600 dozių vakcinos nuo COVID-19
    PSO paskelbė rekordinį mirštamumo nuo koronaviruso padidėjimą
    Tegai:
    pandemija, COVID-19

    Svarbiausios temos