14:45 2021 Kovo 01
Tiesioginis eteris
  • USD1.2121
  • RUB90.6697
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą

    Nors tyrėjai jaučia, kad sąlygos gerėja, kas antras akademikas mano, kad ši profesija Lietuvoje nėra patraukli

    VILNIUS, vasario 7 — Sputnik. Daugiau nei 50 proc. Lietuvos tyrėjų mano, kad per praėjusius penkerius metus jų darbo sąlygos pagerėjo, praneša Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA). 

    Vilnius, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Tyrimas rodo, kad trečdalis tyrėjų mano, jog jų darbo sąlygos nepasikeitė, o 16 proc. nurodo, kad sąlygos pablogėjo.

    Tuo tarpu palankiausiai darbo sąlygų pokyčius vertina humanitarinių ir žemės ūkio mokslų atstovai. Trys iš keturių šiose srityse dirbančių tyrėjų jaučia sąlygų pagerėjimą.

    Beveik 80 proc. tyrėjų mano, kad jų darbas yra prasmingas. Daugiau negu pusė darbe sulaukia pripažinimo, yra patenkinti darbo sąlygomis ir mano, kad su jais yra elgiamasi sąžiningai. Pozityviausiais darbo aspektais tyrėjai laiko akademinę laisvę, patikėtą atsakomybę ir intelektinius iššūkius. 

    Atsižvelgiant į šalies dydį, tyrėjų Lietuvoje yra mažiau nei vidutiniškai ES. Palyginti su Vakarų Europos valstybėmis, šį skirtumą lemia mažesnis versle dirbančių tyrėjų skaičius. Situacija kitokia aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose, kur tyrėjų yra daugiau nei vidutiniškai ES. 

    "Kol kas tyrėjų aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuje pakanka. Visgi galima manyti, kad esama situacija vis dar nesudaro prielaidų pritraukti ir išlaikyti geriausius tyrėjus, pasiekti didžiausią jų darbo produktyvumą ir užtikrinti rezultatų kokybę. Tokia prielaida keltina remiantis pačių tyrėjų požiūriu, kurį atskleidžia apklausos rezultatai, taip pat finansavimo lygiu ir jo užtikrinimo nuoseklumu ir minėtais statistiniais rodikliais", — sako Kristina Masevičiūtė, STRATA Mokslo politikos analizės skyriaus vadovė.

    Analizė rodo, kad 57 proc. tyrėjų, galėdami profesiją rinktis iš naujo, vėl siektų akademinės karjeros. Tačiau net ketvirtadalis tyrėjų per praėjusius metus svarstė apie išėjimą iš akademinio sektoriaus ir nemokslinę karjerą. Apie tyrėjo karjeros tęsimą, tačiau ne Lietuvoje, o užsienio šalyje svarstė penktadalis apklaustųjų.

    Didesnis darbo užmokestis didintų patrauklumą 

    Nors tyrėjai ir jaučia, kad sąlygos gerėja, tačiau kas antras apklaustas tyrėjas mano, kad ši profesija Lietuvoje nėra patraukli. Tik kas trečias akademikas Lietuvą laiko patrauklia šalimi siekti tyrėjo karjeros.

    Paprašyti nurodyti, kas galėtų didinti šios profesijos patrauklumą, tyrėjai dažniausiai nurodė didesnį darbo užmokestį. Darbo užmokestį tyrėjai įvardina kaip mažiausiai tenkinantį darbo aspektą.

    2019 metais kolegijų dėstytojų vidutinis bruto darbo užmokestis buvo 1687 Eur, universitetų dėstytojų — 2244 Eur, tyrėjų universitetuose — 2018 Eur, o mokslinių tyrimų institutuose — 2463 Eur. Vidutinis darbo užmokestis šalyje 2019 m. sudarė 1296 Eur.

    Lietuvos mokslininkai vieni iš mažiausiai patenkintų savo uždarbiu ES šalių kontekste. 2016 m. Europos Komisijos atlikto tyrėjų darbo sąlygų tyrimo duomenimis, tik 33 proc. Lietuvos tyrėjų manė, kad jų darbas apmokamas gerai arba pagrįstai. ES šis rodiklis siekė 67 proc. Visgi nuo 2015 m. tyrėjų atlyginimai Lietuvoje buvo sparčiai didinami, tad ES kontekste Lietuvos situacija gali būti pakitusi. 2015–2019 m. valstybinių universitetų ir kolegijų dėstytojų darbo užmokestis augo 57 proc., universitetų tyrėjų — 45 proc., mokslinių tyrimų institutų tyrėjų — 69 proc.

    Tyrimo rezultatai rodo, kad prie šios profesijos patrauklumo didinimo galėtų prisidėti ne tik didesnis darbo užmokestis. Mokslo darbuotojo pareigybėse dirbantys tyrėjai taip pat svarbiu aspektu išskyrė nenutrūkstamo finansavimo tyrimams užtikrinimą, o dėstytojo pareigybėse dirbantys darbuotojai — mažesnes dėstymo valandų apimtis.

    2020 metų birželio–liepos mėnesiais vykusioje elektroninėje apklausoje dalyvavo 793 tyrėjai, vykdantys mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklą Lietuvos universitetuose ir institutuose. 

    Dar šia tema

    Tyrimas atskleidė Lietuvos gyventojų požiūrį į mokymąsi visą gyvenimą
    Lietuvoje sunerimta dėl beveik perpus išaugusio mirtingumo
    Lietuva sugalvojo, kaip kovoti su gyventojų išmirimu
    Tegai:
    mokslas, Lietuva

    Svarbiausios temos