19:13 2021 Kovo 02
Tiesioginis eteris
  • USD1.2028
  • RUB88.6885
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą

    Paklausus, kas paskatintų sugrįžti, dažniausiai nurodyta motyvacija — geras atlyginimas, garantuojantis finansinį stabilumą. Kai kurie paminėjo šeimos, draugų ir artimųjų įtaką

    VILNIUS, vasario 14 — Sputnik. Tapo žinoma, kiek užsienyje gyvenančių lietuvių rimtai galvoja apie sugrįžimą į Lietuvą, praneša Užimtumo tarnyba.

    2020 metų gruodžio 4–13 dienomis atliktoje visuomenės nuomonės apklausoje dalyvavo 1016 užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių.

    Kas patenkintas gyvenimu užsienyje?

    Remiantis apklausos duomenimis, 79,9 proc. emigravusių lietuvių yra patenkinti gyvenimo kokybe užsienyje. 38,1 proc. nurodė, kad yra labai patenkinti, o nepatenkintų dalis tesudaro vos 3,1 proc.

    Savo darbą užsienyje palankiai vertina 73,7 proc. lietuvių, nepalankiai — 6,8 proc.

    90 proc. lietuvių integraciją svečioje šalyje vertina teigiamai. Tuo tarpu gerai užsienyje nesijaučia 10 proc. respondentų, iš kurių 6,2 proc. teigė, kad prisitaikyti sekasi sunkiai ir lėtai, o 3,8 proc. nurodė besijaučiantys visiškai svetimi.

    Išvykimo priežastys

    Pagrindine išvykimo priežastimi dažniausiai įvardinama geresnių finansinių galimybių paieška (57,2 proc.). 10,2 proc. respondentų nurodė, kad išvyko dėl užsienyje gyvenančių šeimos narių, 7,5 proc. — siekia užsidirbti konkrečiam tikslui (būsto įnašui, automobiliui, vestuvėms), 7 proc. — norėjo pamatyti pasaulį ir patirti nuotykių, 5,4 proc. — ieškojo perspektyvesnių karjeros galimybių.

    Sugrįžimas į tėvynę

    Tačiau 40,5 proc. apklausos dalyvių teigė norintys sugrįžti į Lietuvą. Tuo tarpu 28,1 proc.

    teigė dažnai apie tai pagalvojantys, o 12,4 proc. — labai norintys sugrįžti. 21,6 proc. negalėjo pasakyti, ar nori sugrįžti, o 37,9 proc. nurodė apie sugrįžimą negalvojantys.

    Paprašius įvardinti priežastis, dėl kurių sugrįžti nenorima, dažniausiai buvo minimos prastos sąlygos Lietuvoje (23,6 proc.). Antroje pozicijoje — užsienyje sukurta šeima, vaikų gerovė (19,5 proc.). Trečioje — maži atlyginimai Lietuvoje ir prastos karjeros galimybės (17,1 proc.).

    Paklausus, kas paskatintų sugrįžti, dažniausiai nurodyta motyvacija — geras atlyginimas, garantuojantis finansinį stabilumą (60,7 proc.). 40,5 proc. paminėjo šeimos, draugų ir artimųjų įtaką, 28,4 proc. — galimybę dirbti mėgstamą darbą, 26 proc. — kultūrinius bei politinius pokyčius Lietuvos visuomenėje.

    Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Vitė pažymi, kad apie sugrįžimą galvojantys užsienio lietuviai gali sulaukti pagalbos tiek ieškant patinkančio darbo, tiek žengiant kitus pirmuosius savo žingsnius. Pavyzdžiui, sprendžiant būsto, sveikatos apsaugos ar švietimo klausimus, taip pat — galvojant apie Lietuvos pilietybės neturinčio šeimos nario integraciją.

    Poreikiai grįžus į Lietuvą

    Apklausa parodė pagrindinius užsienyje gyvenančių lietuvių poreikius grįžtant į savo šalį. Analizuojant gyvenamosios teritorijos prioritetus Lietuvoje, pastebėta, kad didžiausia respondentų dalis (26,3 proc.) norėtų gyventi didžiuosiuose miestuose. 20,8 proc. apklaustųjų rinktųsi gyventi regionuose, 15,9 proc. — kaimo vietovėse. Dar 11 proc. respondentų nurodė, kad jiems nėra svarbi gyvenamoji teritorija, o 8 proc. — nėra apsisprendę.

    Pradedantiems verslą Lietuvoje gali būti išmokėta savarankiško užimtumo rėmimo priemonės subsidija. Ji skiriama žmonėms, kurie pirmą kartą kuria sau darbo vietas labai mažose įmonėse.

    Apklausos dalyviai sulaukė klausimo ir apie atlyginimo lūkesčius. Daugiausiai — 46 proc. apklaustųjų Lietuvoje norėtų uždirbti nuo 1201 iki 2000 Eur per mėnesį. 11 proc. tikisi 2001–2999 Eur mėnesinio atlyginimo, o dar 11 proc. viliasi uždirbti daugiau nei 3000 Eur.

    Ar domisi gyvenimu Lietuvoje?

    Nors 37,9 proc. apklausos dalyvių nurodė negalvojantys apie sugrįžimą į Lietuvą, ryšį su gimtąja šalimi nutraukia tik nedaugelis. Analizuojant populiariausius informacijos gavimo apie Lietuvą šaltinius paaiškėjo, kad mūsų šalies reikalais visiškai nesidomi ir naujienų neseka 8,3 proc. respondentų.

    43,7 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių nurodė, jog stebi lietuvišką televiziją ir klausosi lietuviškų radijo stočių. Kitas pagrindinis informacijos šaltinis — Lietuvoje gyvenantys artimieji, kuriuos, atsakydami į klausimą apie sužinomas Lietuvos naujienas, nurodė 41,9 proc. respondentų.

    Pastebėta, kad užsienyje gyvenantys lietuviai yra linkę domėtis situacija Lietuvoje, tačiau emigrantams pati aktualiausia informacija juos pasiekia ne visada.

    Užimtumo tarnybos Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Indrė Laučienė sako, kad apklausos rezultatai atspindi aiškią tendenciją — didelė dalis užsienyje gyvenančių lietuvių nori grįžti, tačiau jiems reikalingas paskatinimas ir informavimas apie tai, dėl ko sugrįžti yra verta.

    Pastaruoju metu atsakant į užsienyje gyvenančių lietuvių klausimus matoma, jog bene labiausiai jiems trūksta informacijos apie dabartinę Lietuvos darbo rinką.

    Užimtumo tarnyba šiuo metu diegia naują grįžtamosios migracijos skatinimo priemonę, kurios plane numatyta suorganizuoti emigravusiems lietuviams renginių, skirtų susitikti su potencialiais darbdaviais bei pasikalbėti apie visus rūpimus grįžimo ir integracijos klausimus su atsakingų institucijų atstovais.

    Demografinė padėtis

    Lietuvoje gyvena 2 795 175 nuolatiniai gyventojai, šis skaičius ilgą laiką mažėjo. Remiantis Statistikos departamento prognoze, 2021 metais respublikoje ir toliau mažės gyventojų skaičius. Tikimasi, kad šiemet jis sumažės beveik penkiais tūkstančiais žmonių.

    Interviu Sputnik Lietuva politikos analitikas ir ekonomistas Aleksandras Nosovičius pažymėjo, kad pasibaigus pandemijai ir atsivėrus ES sienoms, 2008–2009 metų situacija kartosis Lietuvoje, kai šimtai tūkstančių žmonių paliko Baltijos šalis ir respublikos dėl to per kelis mėnesius prarado dešimtadalį dirbančių gyventojų. Jis pabrėžė, kad dėl ekonominės krizės ir valdžios institucijų nenoro imtis veiksmų lietuviai greičiausiai pradės kraustytis į Vakarų Europą ir ten įsidarbinti.

    Tegai:
    gyventojai, Lietuva, Užimtumo tarnyba

    Svarbiausios temos